Žymos
Nesusipratimai tarp mūsų, žmonių, dažniausiai iškyla dėl pernelyg didelio mūsų susikoncentravimo ties savimi. Iš esmės, tai yra mūsų egoizmas, tačiau ne visi iš mūsų esame linkę tai pripažinti… Būtent mūsų egoizmas piešia kitus žmones juoda spalva (mes juos matome juodus, neigiamus- save, žinoma, matome tik teigiamai). Tai mumyse esantis egoizmas verčia mus įtarinėti, smerkti, atsiriboti, įsižeisti, neatleisti, savaip interpretuoti kitų žmonių žodžius, elgesį, darbus… Iš esmės, kai mes pykstame ant kito, įsižeidžiame ant kito, neatleidžiame kitam- mes save statome aukščiau to žmogaus, t. y. , garbiname pačius save (nors žodžiais kalbame, kad neva garbiname Kristų).
Mato 5: 22- 24
O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: ‘Beproti’, tas smerktinas į pragaro ugnį.
Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave,
palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.
Jėzus aiškiai sako, kad neįmanoma turėti bendrystės su Dievu, nekenčiant kito. Veltui yra visos mūsų gražios ir teisingos maldos, veltui visi geri darbai (tegu ir “dėl Kristaus”), veltui viskas, kas skirta įtvirtinti mūsų geram dvasingam įvaizdžiui…
Ryt- jau kiti metai. Kiekvienas mūsų turime galimybę į juos įeiti apvalyta sąžine (arba ne)… Tai priklauso tik nuo mūsų pačių apsisprendimo ir noro. Sąžinę apvalyti, be abejo, gali tik Dievas, davęs mums brangią dovaną- Savo Sūnų… Yra žymiai išmintingiau pasinaudoti šia galimybe, nei ją atmesti. Bet tai jau yra kiekvieno asmeninis reikalas…
Shalom…
