Yra visokių baimių. Vieni bijo vorų, kiti- tamsos, dar kiti bijo suklysti. Tiek daug visko yra pas mus, žmones…
Kai kurie nieko nebijo (bent jau apie save taip teigia). Kai kurie tiek jau, neva, visko nebijo, kad beveik tiesiogine prasme, pasaulį verčia aukštyn kojom.
Įvairiai galima vertinti tokius “reformatorius“. Kažkam jie yra kaip šviesuoliai, drąsiai plaukiantys prieš pasenusių, atgyvenusių tradicijų (kaip jie tai panašiai teigia) srovę. Kažkas juos palaiko, manydamas, kad jie atneš tariamą “šviesų rytojų“. Asmeniškai kiek kitaip manau.
Kai koks žmogus, demonstruojantis panašią drąsą, be baimės ima vadinti blogį gėriu, tamsą- šviesa, o pozityvius dalykus- negatyviais ir ima niekinti bendražmogiškas vertybes, teigdamas, kad jos esą atgyveno ir reikalauja reformos, tuomet suvokiu, kad su tuo žmogumi kažkas atsitiko. Galbūt jis serga. Serga ne psichine liga, žinoma, bet kažkas tokio yra. Pilna sumaištis. Kažkas viduje pas jį sugedo, sutriko, žmogus nesigaudo kur yra tamsa, o kur šviesa. Jei tai ne atskiras žmogus, o visa sistema, visuomenė, tuomet galima suvokti, kad karščiuoja visa visuomenė.
Visur, kur tik pamatome, kad šviesa vadinama tamsa, blogis liaupsinamas, o gėris vadinamas atgyvena, galime aiškiai suprasti, kad tai yra liga… Dvasinė, moralinė liga.
Laisvė nuo baimės. Ne visokia baimė yra blogai. Ir ne visokia laisvė nuo baimės yra gėris…
Psalmės 11:10
Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi.
Patarlių 14:27
Viešpaties baimė – gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.
