Žymės

, , , ,

REZ 1994 metų daina “Reach Of Love”(“Pasiekiama meilė”) iš to paties pavadinimo albumo.

Šią grupę išgirdau apie 1992 metus… Ir nuo to laiko tai yra viena iš mano klausomiausių grupių… Tiesa, neturiu visų šios grupės įrašų- ir nesiekiu to. Pasakyčiau, kad ypatingai mane sukrėtė albumas “Lament”(“Rauda”)… Atskirai galėčiau pridurt, kad tame albume yra keletą kartų vis kitaip pakartojamos mintys apie tai, kad mes šiame pasauly esame tik ateiviai- ir niekada mūsų iki galo čia niekas negali patenkinti… Kol nesame savo dangiškuose namuose, mes ilgimės ir ilgėsimės jų… Jei ne- manyčiau, kad kažkas netvarkoj su mūsų prioritetais…
O štai šios dainos “Reach Of Love” topinė frazė, mano nuomone,yra:
“Let the distance between us be reduced to none” (tegu atstumas tarp mūsų būna sumažintas, sumažėja iki nulio).
Kitais žodžiais tariant, Dieve, tegu tarp Tavęs ir manęs nebūna atstumo, nebūna to, kas skiria mus… O skiria, visų pirma, nuodėmė… Kristus šią problemą išsprendė ant kryžiaus, tad vienintelė priežastis to, kad tarp konkretaus žmogaus ir Dievo yra tam tikras atstumas yra paties žmogaus nuostata Kristaus atžvilgiu. Atstumdamas Kristaus auką, praktiškai žmogus pats bando pasislėpti nuo mylinčio Dievo. Tai darydamas, žmogus pats pasmerkia save gyvenimui vienatvėje.
Dar šioje dainoje yra ir tokie žodžiai:
“Take me, oh take me. Or am I beyond the reach of love?” (paimk mane, o paimk mane. Ar aš jau esu už meilės pasiekiamumo ribos?)
Na, nesu ypatingas anglų kalbos žinovas, bet manau daugmaž teisingai išverčiau…
Taigi manau, mums yra labai svarbu nebūti nepasiekiamais Dievui… Skamba galbūt keistai, juk šiaip nėra žemėje vietos, kurios negalėtų pasiekti Dievas… Bet čia gilesni dalykai, nei vien geografinė padėtis… Čia yra mūsų širdies nuostata- būti pasiekiamais Dievui. Visų pirma- savo viduje. Nes įmanoma užsidaryti širdimi nuo Jo malonės, meilės… Ir tokiu atveju mums grėstų didžiulė katastrofa…
Tegu mūsų širdys būna atviros Tavo malonei, meilei, atleidimui… Tenebūna tarp mūsų tų, kurie užsidaro iš baimės ir neteisingo Tavęs supratimo… Būkime pasiekiami Kristui…

Psalmė 139:1-16

Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.
Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.
Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.
Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.
Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką.
Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes.
Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?
Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten.
Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,
ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
Jei sakyčiau: “Tamsa teapdengia mane”, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų.
Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną.
Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.
Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse.
Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.

Jono 6:67-69

Tada Jėzus paklausė dvylika: “Gal ir jūs norite pasitraukti?”
Simonas Petras atsakė: “Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus”.

Advertisements