Žymos

,

Patiko šiandien dienos pamokslas bažnyčioje. Trumpai pasakius, buvo kalbėta ta tema, kuri, manau, yra aktuali daugeliui tikinčiųjų, nes jie gyvendami nuolat būna gundomi rinktis ką sekti: Kristų ar mamoną. Tenka matyti, kad daug tų tikinčiųjų, kurie savo gyvenime tarnauja materialiems dalykams, neturi ramybės. Na, bet jie uoliai ir ilgai gali pasakoti apie tai, kaip Dievas laimina pinigais ir kitomis vertybėmis… Pagal jų pasakojimus išeina, kad vienintelis būdas, kaip Dievas laimina, yra materialūs dalykai. Taip atrodo, jog kiti būdai, kai Dievas gali palaiminti, šiems žmonėms yra nesuprantami, o gal ir nepriimtini. Manau, kad visi mes esame sutikę žmonių, kurie nepriima kitokio pasveikinimo kuria nors proga, kaip tik materialaus, jaučiasi įsižeidę, jei dovana ne pagal jų norus, o juo labiau, jei prie sveikinimo regimos dovanos nebūna. Taip atrodo, kad šie žmonės prarado džiaugsmą paprasčiausiai bendrauti, dalinantis vienas su kitu pergyvenimais,mintimis- ir tame bendravime nebūtinai turi būti kažkas materialaus. Girdėdamas krikščionių karštus įtikinėjimus apie tai, kaip Dievas laimina materialiai ir tuo pačiu, matydamas, kad jie dažnai gyvena pastovioje streso būsenoje, imu abejoti, ar kalba eina apie tą patį Dievą… Netgi pradeda atrodyti, jog jie meluoja… Man norisi paklausti, kur gi dingo ramybė ir pasitikėjimas Dievu šių žmonių gyvenime? Jei jie teigia, kad Dievas laimina juos, tai kodėl jie dėl tų materialių dalykų aukoja šeimas, savo laiką, ir laiką, skirtą šeimai bei savo vaikams? Kodėl griūna tokių žmonių šeimos? Kodėl kai kuriose tikinčiųjų šeimose vyksta nuolatinės sutuoktinių kovos, vienas kitam priekaištaujama, kad kitas per mažai uždirba ir pan?.. Kelios man pažįstamos šeimos iš bažnyčios štai taip ir iširo… Iš kitos pusės, tie kurie turėtų būti laimingi dėl jų geros materialinės padėties, nėra patenkinti gyvenimu… Jie nori daugiau… Vėliau- dar daugiau… Taip atrodo, kad juos “palaimino“ ne Dievas, bet šio pasaulio kunigaikštis, kuris būtent ir veikia taip, kad žmonės neturi ramybės, atokvėpio ir poilsio, neturi saiko, jaučiasi nesaugūs bėgdami paskui materialines vertybes… Jų gyvenimo “stabdžiai“ atsisako… Pagal vaisius matoma, taip sakant, ir sėkla…Nes, kas be ko, bet Dievas yra ramybės Dievas, o Jo karalystė- ne valgis ar gėrimas…


Romiečiams 14:17

Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.

Jei šių dalykų- ramybės, džiaugsmo ir teisumo- savo gyvenime nematome, tai ar galime teigti, kad esame laiminami Dievo? Nežiūrint visų materialinių vertybių, kurias turime, manau, kad atsakymas yra “ne“… Jei jau kalbėti apie valgį ir gėrimą, tai yra tikrasis Valgis ir tikrasis Gėrimas… Šį maistą valgydami ir gerdami, niekuomet nebetrokšime ir nepatirsime vidinio bado… Ir išgelbėsime savo sielą… Turėsime gyvybę savyje…


Jono 6:53-57

O Jėzus jiems kalbėjo: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!
Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.
Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame.
Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.

Esame gyvi, turėdami kasdieninį pasitikėjimą Kristumi, Kuris pats būdamas bet kokios gyvybės žemėje Kūrėjas, ta gyvybe ir dalinasi su pasitikinčiais Juo… Ar verta mums aukoti gyvybę dėl tų dalykų, kurie niekada negalės mūsų pasotinti?


Izaijo 55:2

Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins.

Reklama