Žymos

,


2 Korintiečiams 9:9

kaip parašyta: “Jis pažėrė, Jis davė vargšams; Jo teisumas išlieka per amžius”.

Pagalvojau, o ar mes ką turime jiems duoti? Ar turime tik sąskaitas bankuose, už kurias perkame dar vieną naują kompiuterį, nors turime vieną? Ar geresnį mobilų telefoną, nors mūsų turimas pirktas praeitą mėnesį ir yra geras? Ar tada, kai džiaugiamės Dievo mums duotomis gėrybėmis, pagalvojame, kiek žmonių šiuo metu neturi ne tik šilto maisto, bet ir stogo virš galvos ?.. Ar neveidmainiaujame bažnyčiose keldami rankas ir giedodami Dievui: “šventas, šventas, šventas…“ ir giedodami Jam apie tai, kaip Jį mylime? Ir neprisimindami tuo metu tų, kurie šaukiasi pagalbos… Būdami sotūs ir materialiai palaiminti lengva ranka galime pasakyti net stokojančiam broliui: būk palaimintas- ir nueiti šalin, vengdami jo žvilgsnio… “Vėl jis prašo, vėl painiojasi man po kojomis…“ Ramia sąžine švenčiame Jėzaus gimimą ir valgome 12 valgių ,žinodami, kad šalia yra stokojančių, kuriems būtent mes ir galime padėti… Bent pasidalinti trupiniais nuo stalo…
Turėdami daugiau už kitą, niekiname turintį mažiau… Didžiuojamės tuo, kad miegame šiltai, valgome sočiai, gyvename oriai… Manau, vieną dieną Dievas išleis iš mūsų šį “orą“… Ir tada pajausime to “oro“ bjaurų fariziejišką “Dievo numylėtinių“ kvapą… O argi reikia būti turtingu tam, kad padėti kitam? Ar nemeluojame tada, kai mąstome: ak, jei būčiau turtingas, jam padėčiau?.. Jei nepadedame, turėdami mažiau, tai kokia tikimybė, kad padėsime tada, kai turėsime daugiau?
Tiek bažnyčios, tiek atskiri žmonės jose turėtų skirti daugiau dėmesio stokojantiems. Nes, praeidami pro stokojantį, niekiname tą Dievo meilės žinią, kurią žodžiais teigiame… Ir nemanau, kad prieškalėdiniai vizitai į nakvynės namus čia ką nors gali pakeisti. Tas žinoma gerai, kai nors tuo laiku aplankome tuos, kurie savo ar ne savo valia yra ten. Bet tai daro ir netikintys žmonės. Jie turi savo motyvų, o mes turėtume turėti savo… Mūsų motyvas turėtų būti gailestingumas, o ne afišavimasis… Mūsų nuostata šiems darbams turi būti:

Luko 17:10

Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’ ”.

Ir tame turime būti pastovūs, o ne vien prieš šventes…

1 Jono 3:17-18

Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?
Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

Mato 6:1-4

“Žiūrėkite, jog nedarytumėte savo gailestingumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris danguje.
Todėl, duodamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
Kai aukoji, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė,
kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai”.

Neturime aplamai skirstyti žmonių pagal šabloną “tikintis-netikintis“… Tai yra didžiausias absurdas- taip žiūrėti į žmones. Nes Dievui visi esame vienodai brangūs… Dievas mus mylėjo net tada, kai netikėjome Kristumi…

Įdėsiu nuorodą,kurioje galima pamatyti sukrečiančių vaizdų…

http://www.chinahush.com/2009/08/05/the-two-naked-girls-on-the-balcony/

Žinau šiuos vaizdus, tą gyvenimą, žinau ką reiškia miegoti žiemą ant skudurų prie -2 kambaryje, kai aplink laksto žiurkės… Žinau, ką reiškia valgyti atliekas ir sugedusį maistą… Viską atsimenu… Todėl nešneku čia teorinių dalykų. Ir todėl esu dėkingas Dievui už malonę… Ir už Jo žmones taip pat…