Žymės

, , ,

Taikli ištrauka iš F. Dostojevskio ” Broliai Karamazovai”

“…Taisoma Evangelija ir religija: visa tai, girdi, vien mistika, tik mūsiškė krikščionybė yra tikra, jau patikrinta proto analizės ir sveikos nuovokos. Ir štai mums rodomas netikras Kristaus paveikslas! Kokiu mastu matuojate, tokiu ir jums bus atmatuota, šaukia gynėjas ir tučtuojau daro išvadą, kad Kristus liepė ir mums matuoti tuo pačiu mastu, kuriuo ir jums matuojama- ir tai skelbiama iš tiesos ir sveiko proto tribūnos! Mes metame akį į Evangeliją tik prieš sakydami kalbas, kad galėtume pasigirti turį supratimą apie šitą vis dėlto originalų veikalą, kuris gali mums praversti ir padaryti tam tikrą efektą, jeigu jo prireiks, tik tada, jeigu jo prireiks! Bet Kristus kaip tik liepia ne taip daryti, saugotis taip daryti, nes nuodėmingas pasaulis taip daro, o mes turime atleisti ir savo skruostą atgręžti, o ne tuo pačiu mastu matuoti, kuriuo matuoja mūsų skriaudėjai. Štai ko mokė mus mūsų Dievas; Jis nemokė, kad drausti vaikams žudyti tėvus yra prietaras. Ir, kalbėdami iš tiesos ir sveikų pažiūrų katedros, netaisykime Evangelijos mūsų Dievo, kurį gynėjas pagerbia tiktai kaip “nukryžiuotąjį gailestingąjį”, priešingai visai tikinčiai Rusijai, kuri šaukiasi į Jį: ” Tu Esi mūsų Dievas!..”
Kelios mintys… Na, nėra paslaptis, kad cituoti Evangeliją ir aplamai visą Bibliją kartais yra paranku tiems, kurie vienokiu ar kitokiu būdu stengiasi atkreipti į save dėmesį. Tai gali būti tiek politikai, tiek dainininkai, tiek kiti daugiau ar mažiau žinomi visuomenėje žmonės. Na, tame nebūtų nieko blogo, jei už to nestovėtų kiti, savanaudiški motyvai. Būtent taip iškreipiamas Kristaus paveikslas, jei jau kalbėti dostojevskiškai….  Nes kartais matosi, kad cituojantis Bibliją netikintis(arba šiek tiek religingas) žmogus pats nenutuokia, ką jis šneka, lenda į tuos jam uždengtus dalykus, klausytojams sudarydamas dvasingo, išmintingo žmogaus įspūdį…. Tuo tarpu, tarp eilučių, jis daugiau ar mažiau aktyviai prastūminėja save ir savo (neretai iškrypusias) idėjas, norėdamas pasididinti savo reitingą.
Na, toli nereikia eiti. Turime komedijos vertą “krikščionių” partiją :)… Turime ir gana ryškų pavyzdį- M.A. Pavilionienę. Jos straipsniai internete dvelkia tendencingomis klišėmis bei skambiais ir mažai ką reiškiančiais šūkiais. Cituoja ji ir Bibliją. Pvz, straipsnyje apie neseniai Seimo atmestą vieną įstatymą dėl vaikų- tėvų santykių, autorė cituoja Jėzaus žodžius:
“Smurto prieš vaikus šeimoje gynėjai nežino, kad „prigimtinių vertybių“ nėra, nes vertybės yra išugdomos, o instinktai, talentai, gebėjimai ir ligos yra paveldimos. Taigi, pusė Seimo narių, nepritarę fizinių bausmių ir kitų smurto formų prieš vaiką šeimoje draudimui, pasisakė už smurtą kaip „krikščioniškos šeimos puoselėjamą vertybę“. Didysis prancūzų dramaturgas Moljeras tikrai paplotų tiems Seimo nariams už veidmainystę. Moljero komedijose apsimetėliai visada demaskuojami, nepaisant jų veidmainingos kančios, arba, pasitelkus Biblijos vaizdingą frazę, nepaisant jų „verksmo ir dantų griežimo“.

*********

Tačiau veidmainystės komedijos artistams dogmatiškas mąstymas trukdo tai suvokti, nes jie vis saugo „tradicinę šeimą“, kurioje smurtas pripažįstamas. Nes jie nenori matyti šiuolaikinės visuomenės siekio šalinti bet kokį smurtą iš šeimos ir visuomenės. Gal jiems per sunku aprėpti sudėtingus gyvenimo reiškinius, einant „pro aukštus gyvenimo vartus“, kaip sakoma Biblijoje. Kadangi dogmas priimti yra lengviau, nes tuomet nereikia daug mąstyti. O esmę suvokti yra visada sunkiau, todėl Biblijoje ir sakoma – „koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“.
Tačiau viltis rusena, kad politikų neišmanymą keis supratimas, kad vaiko teisių apsauga, vaiko saugojimas nuo visų smurto formų šeimoje ir yra viena tos šviesos apraiškų, apie kurias kalbama Biblijoje: „ Ne vienas uždegęs žiburį nevožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad ateinantys matytų šviesą“. Šviesa – tai vaiko teisė augti šeimoje be smurto.
******************************************
Na, nieko nesakau, žinoma įdomi Jėzaus žodžių interpretacija :)… Gal autorei vertėjo stoti į vienuolyną- būtų puiki katechetė? :)…
Štai tokiais ir panašiais metodais iškreipiamas Kristaus paveikslas ir taisoma Evangelija… Mane asmeniškai piktina būtent politikų metamos populistinės religinės kortos, siekiant patraukti tam tikrų žmonių dėmesį. Juk iš esmės, dauguma žmonių yra daugmaž religingi (populiari populistinė frazė lietuviai lygu katalikai), tad tame matomas ir potencialus palaikymas. O į kalbančiojo dūšią įlysti neįmanoma, kad patikrinti jo nuoširdumą… Gyvenimas, laikas parodo, pasveria tuos ištartus žodžius… Ne visi kalbantieji supranta, kad vėliau tenka atsakyti už kiekvieną pažadą, kiekvieną tuščią žmonėms suteiktą viltį, kiekvieną žodį…
Advertisements