Žymos

,

Kada prabundame? Na, iš esmės, turbūt tada, kai nustojame miegoti 🙂 … O kada miegame? Turbūt tada, kai neieškome nieko ir kai mus patenkina mūsų sapnai… Kam kažko ieškoti, jei sapnai tokie gražūs?… O tuo labiau, jei juose esame teisūs, protingi, nugalėtojai ir t.t… Tiesiog norisi sapnuoti tokius sapnus ir neprabusti… Bet tada užmigsime letargo miegu ir mus gali palaidoti palaikę mirusiais 🙂 …

Kas yra prabudimas? Kiekvienas iš mūsų esame patyrę tą tarpinę mūsų kūno būseną, kai nei miegame tikrąja to žodžio prasme, nei nemiegame. Pvz., jau pabudęs, tokiais atvejais aš kurį laiką dar pilnai nesuvokiu, ar pabudau, ar ne. Įdomi būsena 🙂 … Taigi, kas yra prabudimas? Kada jis būna? Ogi tada, kai matome tikrus dalykus- jau ne sapne ar pusiau miegodami. Matome tai kas yra.
Ką krikščioniui reiškia prabudimas? Ogi panašiai. Jis mato ne sapnus ir nėra tarpinėje būsenoje tarp miego ir realybės, bet realybę tokią kokia ji yra. Kaip krikščionys, prabundame tam, kad nebūtume daugiau apimti apgaulės snaudulio ir sapnų netikrumo. Visi žino, kad sapnai gali atrodyti tokie realūs, kad nesunku juos supainioti su realybe. Yra vienas požymis, kaip atskirti sapnus nuo prabudimo- sapnai vieną dieną baigiasi, o prabudęs žmogus daugiau nebenori sapnuoti “rožinių“ sapnų, nes  įsitikina jų apgaulingumu…
Ką konkrečiau reiškia žodis “prabudimas“ krikščioniui? Tarp kitų dalykų, tai reiškia, kad tikintis žmogus nenori daugiau remtis fantazijomis (savomis ar svetimomis), bet atsakymų ieško pats. Ieško ieškodamas Dievo- nors kai žmogus miegojo, jis sapnavo, kad jau neva rado Dievą ir atsakymus. Pabudęs, žmogus pamato, kad tai tebuvo melagingas sapnas ir jis dar nerado Dievo ir atsakymų. Beje, Grupės U2 viena daina taip ir vadinasi, I Still Haven`t Found What I`m Looking For (Aš vis dar neradau to, ko aš ieškau)… Tai yra labai gera būsena- prabusti ir pamatyti, kad esi nuogas basas ir aklas… Tada gali pradėti ieškoti. O kol sapnuoji gražius sapnus, kuriuose manaisi esąs prabudęs- tol neturi absoliučiai jokio poreikio jokioms paieškoms- tu juk “nemiegi“…
Beje, žodis “prabudimas“ ne kurių krikščionių tarpe dažnai neteisingai vartojamas apibūdinti keistiems, ekscentriškiems reiškiniams. Užtenka paminėti vadinamą Leiklando “prabudimą“ su vėlesne T. Bentley `io skyrybų istorija bei ne mažiau skandalingą taip vadinamą jo šeimos “atstatymą“. Likę ištikimi T. Bentley`iui iki šiol žaidžia “prabudimo“ tęsinį- matomai laukia pasirodant “rožinių dramblių“, kuriuos neva regėjime “matė“ Bentlio`io neteisėta “žmona“… Tik ką jie darys, jei jų sulauks, a ?.. 🙂 Na, pajodinės ant kupros ratuką kitą- atsibos 🙂 …

O jei rimčiau? Kas dar yra prabudimas krikščioniui? Turbūt tada, kai jis teisingai surikiuoja prioritetus savo gyvenime. O tai reiškia, kad fantazijos ir sapnai jei ne išmetami, tai atidedami į tokį tolimą kampą, kad netrukdytų blaiviam mąstymui. O va blaivus mąstymas kaip tik, manau,  yra dar vienas prabudusio žmogaus požymis… Sapnai apraizgo mus netikrais lūkesčiais bei iškreipia realybės suvokimą. Kai prabundame- tai dingsta. Blaivus mąstymas priešingas “apgirtusiam“ neadekvačiam mąstymui.

Ekleziasto 5:6

Sapnų gausybė, kaip ir žodžių gausybė, yra tuštybė. Tu bijok Dievo.

Kaip dar apibūdinti prabudimą iš krikščioniškos pusės? Ko dar ieškome prabudę? Ar ieškome savo sapnų įrodymų, patvirtinimų? Ieškome… Norime žinoti, kad tai tikrai realu arba žinoti, kad tai tebuvo panašus į realybę apgaulingas sapnas? Taip, norime… Tad ieškokime… Tik pirma prabuskime 🙂 …

Efeziečiams 5:13-14

Bet viskas, kas atskleidžiama, tampa šviesos apšviesta, o kas tik apšviesta, yra šviesa.
Todėl sakoma: “Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus”.
Reklama