Žymės

, ,

 Viešoje erdvėje diskutuojant apie tai, kokias teises turi mokiniai, mokytojai vis dažniau neapsikenčia necenzūrinių žodžių, kuriais per pamokas juos įžeidinėja net penktokai, ir griebiasi paskutinio šiaudo – policijos. Kyla natūralus klausimas: kiek kartų mokytojas kentė tylėdamas ar bandė ieškoti išeičių taikiu moralizavimu, kol nervai jo nebeatlaikė?

********

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė taip pat įsitikinusi, kad mokyklose prarasta pusiausvyra tarp pareigų ir teisių.
„Kai kas demokratiją įsivaizduoja kaip visišką, absoliučią laisvę, o tai jau anarchija, – teigė pašnekovė. – Viena iš mūsų švietimo reformos pasekmių, kad pamokos prilygintos paslaugai. O klientas visada teisus. Mūsų klientai – mokiniai ir jų tėvai – pradėjo naudotis šia teise ir reikalauti iš mokyklos to, kas neįmanoma. Tėvai nepripažįsta, kad vaikas tingi ir neturi motyvacijos mokytis. Jie kaltina mokyklą, kad jam rašomi blogi pažymiai, kad jis drausminamas.
Pavyzdžiui, spaudoje buvo aprašytas incidentas, kai per pertraukas mokykla buvo rakinama, kad mokiniai nebėgtų rūkyti. Labiausiai pasipiktino mama, kurios dukra taip pat rūkydavo. Moteris atvirai prisipažino, kad savo 18-metei dukteriai nedraudžianti to daryti“.
J. Voloskevičienė pateikia dar vieną iškreiptos demokratijos pavyzdį. Anksčiau mokinį, kuris savo elgesiu trukdydavo visai klasei dirbti, mokytojas galėdavo išvaryti iš klasės, o tokiam elgesiui pasikartojus – siūlyti jį šalinti iš mokyklos. Šiandien mokytojas tokios teisės neturi.
„Vaikas jaučiasi kaip tikras karaliukas. Jis gali siautėti, replikuoti, mėtyti įvairius daiktus ar šaudyti iš vamzdelio į kitus mokinius, o mokytojas nieko negali padaryti. Klasės yra labai didelės, mokytojas prieš klasę stovi vienas. O jei tokių atsiranda 2-3? Tačiau kai mokytojas pasiskundžia, jam pareiškiama, kad tai jo problema, nes jis nesuvaldo klasės. Todėl mokytojai vengia skųstis ir ieškoti pagalbos – pernelyg retai jos sulaukia“, – teigė pašnekovė.

Ištraukos iš Delfi.
**********************

Nėra ko stebėtis. Tai yra vaisiai to, kas vyksta net šeimose. Nes visų pirma griaunama šeima: pagarba tėvams, bet kokios bausmės prilyginamos smurtui ir pan. Toliau jau viskas panašiai vyksta ir mokymo įstaigose- vaikas pastatomas ant pjedestalo- jo teisės ir visa kita… O kur dingo pareigos?… Čia tik “gėlytės” to destruktyvaus bedieviško liberalizmo, plūstančio iš vakarų ir visų pirma, iš supuvusios Europos. Jei stovėsime išsižioję, susižavėję vakarais ir jų tariama “laisve”, “vertybėmis” ir iki paskutinio lašo sunksime visa tai, kas yra ten- sulauksime ir “drugelių”…
Advertisements