Žymės

, , , ,

 

  Ištraukos iš LRyto straipsnio.
Davidas Bergeris buvo aukštas katalikų teologas, bendravęs su uždariausiomis ir įtakingiausiomis Vatikano brolijomis, tokiomis kaip „Opus Dei“, dėstęs Šv.Tomo Akviniečio popiežiaus akademijoje ir sėkmingai kopęs karjeros laiptais Katalikų bažnyčioje. Viskas pasibaigė šiemet balandį, kai 42 metų vokietis, nebepakentęs ultrakonservatyvių dvasininkų bei savo paties veidmainiavimo, atsistatydino iš visų savo postų, atvirai pasakęs, kad yra homoseksualus, gyvena su partneriu ir nemato tame nieko blogo.
Vokietijoje neseniai pasirodė jo atsiminimų knyga „Šventoji apgaulė. Gėjus teologas Katalikų bažnyčioje“ („Der heilige Schein. Als schwuler Theologe in der katholischen Kirche“).

*****

Tridento mišios man buvo tarsi narkotikas. Kai buvau 17 metų, Žemutinėje Bavarijoje susipažinau su Pijaus broliais. Tai, ką ten išvydau, buvo žavingai estetiškas barokinis sapnas su aukso lakštais ir Briuselio nėriniais. Negalėjau atsilaikyti.

*****

– Daugelį gėjų traukia aiškios hierarchijos vyrų dominuojamo katalikų pasaulio ritualuose. Tarp dvasininkų mačiau nepaprastai moteriškų manierų, primenančių tas, kurias buvau matęs kai kuriose gėjų lankomose vietose. Vyrai vieni kitus vadindavo moteriškais vardais ir labai daug dėmesio skirdavo spalvotoms dvasininkų sutanoms. Tik prisiminkite, kaip vienas kitą vadino vyskupas Walteris Mixa (kuris neseniai atsisakė posto dėl kaltinimų smurtu ir finansinėmis manipuliacijomis – red.past.) ir jo draugas: „Hasi“ arba „zuikutis“ (vok. Hase – kiškis) ir „Monsi“ – monsinjoro trumpinys.
– Ar jums susidarė įspūdis, kad homoseksualumas netgi galėjo padėti jūsų karjerai?
– Dvasiškių ratuose man nuolat buvo rodoma – nedviprasmiškais žvilgsniais, apkabinimais, rankos glostymais ir neįprastai ilgais rankos paspaudimais – kad esu vertinamas ne tik dėl savo darbo. Faktas, kad daugelis prelatų turi homoseksualių polinkių, neabejotinai man padėdavo lengviau gauti postą.
– Ir šie ponai nebuvo homofobai?
– Prieštara tarp akivaizdžių homoseksualių polinkių ir homofobiškų pareiškimų – tai vienas iš būdų, kuriais Bažnyčios vyrai bando susidoroti su savo pačių užgniaužtais polinkiais.
– Prašau, paaiškinkite išsamiau.
– Akivaizdu, kad žmonės, kurie pasiduoda savo aistroms, yra daug nuožmiau smerkiami tų, kurie skausmingai užgniaužia panašius savo pačių polinkius. Artimai bendradarbiaudamas su dvasininkais, supratau tai, ko ilgai nenorėjau pripažinti: nuožmiausią homofobiją Katalikų bažnyčioje skleidžia dvasiškiai, kurie beviltiškai bando numalšinti savo pačių seksualumą.
*************
Na, gana įdomi, keistoka situacija, nors šiaip jau, iki galo nesuprantu šio žmogaus pozicijos, jo tikrų motyvų. Čia jis nori būti dvasiškiu, mokosi seminarijoje ir t.t., nors puikiai supranta, kad jo homoseksualumas prieštarauja ne tik krikščionybei bet ir katalikybei (sąmoningai tai atskyriau, nes tai nėra tas pats: krikščionybė ir katalikybė)… Kažkodėl vienu momentu pagalvojau beskaitydamas, kad, galimas dalykas, jis nesuprato ką aplamai jis veikia toje vietoje kurioje buvo, nesuprato krikščionybės esmės (nes visa ką jis matė, tebuvo katalikybė- politinė sistema be Kristaus), norėjo pasilikti ir toliau savo nuodėmėje…. Pagirtina yra tik tai, kad jis, pats būdamas homoseksualu, visgi bjaurisi veidmainyste iš tokių pačių kaip jis homoseksualų  dvasiškių. Na, žinoma, būtų sąžiningiau iš jo pusės, pažvelgti į save ir į dievišką įstatymą- kokios visgi nuomonės yra Dievas apie homoseksualumą ir panašius dalykus… Bet, matyt, jis jau turi suformavęs nuosavą homoseksualią “teologiją”, kurios laikosi ir kuri jam yra brangesnė, vertingesnė už Dievo įstatymą ir Jo pažinimą… Tai yra neblogai, kad jis nustojo veidmainiauti, bet būtų dar geriau, jei jis atsigręžtų į Dievą ir priimtų iš Jo malonę- kad jo nuodėmės būtų atleistos… Pamatyti savo veidmainystę ir pripažinti ją yra svarbu, bet va ką darysime toliau- yra dar svarbiau… Ieškosime to, kas mus neva pateisintų ar ieškosime tikros atgailos, ieškosime Kristaus?…
Na, aš neturiu šiaip jau jokių sentimentų katalikybei, suprantu, kad tai yra veidmainiška religinė- politinė sistema (tad, nenuostabu, kad ten daug veidmainystės ir farso), turinti labai daug sektos požymių,  tačiau, taip pat suprantu, kad štai tokie atvejai gali pasitarnauti aplamai puolimui prieš krikščionybę, pasinaudojant tokiais nevykusiais “liudininkais” kaip D. Bergeris. Juk, pasinaudojant neva kova prieš veidmainius, įmanoma po truputį pradėti platesnio masto puolimą prieš krikščionybę ir krikščionis- kai kas dėl to labai džiaugtųsi… Nes, ką čia slėpti- mes, tikintieji, jau vien savo buvimu kartais primename kitiems, kad yra kitokie standartai, kitas gyvenimas… Ir kartais žmonės gali jaustis nesmagiai šaliai mūsų. Iš kitos pusės- tikintieji nėra tobuli (o netikintieji kartais kažkodėl mano kitaip), klysta, klumpa panašiai kaip kiti žmonės. Skirtumas yra tik tas, kad tikintieji turi galimybę ateiti pagalbos ir paguodos prie Kristaus kojų. Netikintis taip pat turi tokią pat galimybę- tačiau, suklupęs prie Kristaus kryžiaus, jis jau nebėra netikintis, bet tas, kuris atrado Dievo malonę Kristuje…
Advertisements