Žymės

,

Teko stebėti keletą serijų iš šiuo metu per LTV rodomo dokumentinio serialo “Nepatikėtum, kad čia galima gyventi”, sukurto norvegų. Žavi čia pristatomų žmonių, šeimų gyvenimas atokiose Norvegijos kampeliuose, kartais net be jokių vadinamo civilizuoto pasaulio atributų: elektros (tuo pačiu, be jokių buitinių prietaisų ir pan.). Kai kuriems iš mūsų toks gyvenimas yra neįsivaizduojamas- juk esame civilizacijos “stebuklų” aukos: dauguma mūsų negali gyventi be televizijos, kompiuterių, interneto, automobilių ir t.t. O ten kai kurie žmonės puikiausiai apsieina be visų šių mūsų “dievukų”- nėra elektros namuose, bet yra pačių gaminamos žvakės, šviestuvai, nėra mokyklos vaikams, užtat vaikai mokomi namuose… Žinoma, dauguma mūsų šiuos žmones mintyse pravardžiuoja bepročiais, nesuprasdami, kad iš esmės, tai juk mes esame tie bepročiai… Gyvendami pagal mums primestą principą “vartok ir išmesk” toli nenuvažiuosime… Žmonės tame filme mąsto visiškai kitaip nei mums įprasta- daiktus panaudoja kelis kartus- remontuodami bei atnaujindami juos, užuot išmetę, kaip mes seniai būtume padarę. Beje, įdomiausias faktas turbūt yra tai, kad šie žmonės, neturėdami nei kompiuterio, nei elektros, nei automobilio, namų ruošos darbus atlikdami lėtai ir neskubant, žemės ūkio darbus nudirbdami arklių pagalba ir pan., turi laiko ir pramogoms- pvz., vakarais mėgsta skaityti knygas prie savo rankomis pagamintų žvakių šviesos… Mes vakarais sėdime išsidrėbę prie TV ar susilenkę prie PC- o jie skaito knygas (nemanau, kad “Lietuvos Rytą” skaito :)… Mes vasarą leidžiame krūvas pinigų (ir tuščiai eikvodami tam nervus ir jėgas) kelionėms į maljorkas bei panašias popsines vietas- o jie gyvena ten, gamtos  (tegu ir atšiaurios) apsuptyje, net nesvajodami keistis vietomis su mumis… Mes važiuojame į Gariūnus pirkti drabužių, avalynės ir kitko- jie visa tai pasigamina patys savo rankomis… Mes važiuojame į prekybos centrus apsipirkti- jie visą maistą užaugina ir pasigamina patys. Mes stumiame “juodą” laiką poliklinikose, sanatorijose, psichologų kabinetuose, soliariumuose, tonomis ryjame chemikalus vaistų forma, siekdami nors šiek tiek pataisyti pašlijusią nuo civilizacijos “laimėjimų” sveikatą- jie, manyčiau, net nežino, “su kuo valgoma” depresija… Kokia gali būti depresija, jei aplink tiek daug darbų ir tiek daug visko įdomaus?.. Kaip žinoma, viena iš depresijos priežasčių- susikoncentravimas į save, arba banalus egoizmas ( ar netgi narciziškos nuostatos). Ten gyvenant, nėra laiko tokiems dalykams, nes paprasčiausiai neišgyvensi… Ten gyvenama kolektyviškai, bendruomeniškai- kitaip pražūnama (ypač gyvenant tokiomis atšiauriomis sąlygomis). Manyčiau, kad nesveikas individualizmas (egoistiškai orientuotas) yra daugelio problemų priežastis- tai liečia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Advertisements