Žymos

, ,

Prieš keletą dienų pastebėjau, kad viena mūsų višta užsimanė “perėti“. Kabutėse rašau, nes gaidžio mes tai neturime 🙂 . Tas alia “perėjimas“ tėra tik vištos instinktyvus elgesys, nors panašus į tikrą: didesnę paros dalį višta tupi tiek ant kiaušinių, tiek ir tuščioje gūžtoje.hen behind the fence Galima būtų pamanyt, ot problema- tegu guli jei jau taip nori… Tik yra vienas “bet“- tie, kas augina vištas, puikiai žino, jog perinti višta nededa kiaušinių. Man tokie bajeriai, žinoma nepatinka, nes višta taip gali ir savaitę, ir mėnesį “kreizėti“- o produkcijos mums netiekti 🙂 . Kam gi ta višta reikalinga be kiaušinių ?:)
Nežinodamas ką daryti, po kelių dienų nutariau kažkaip pabandyti tai vištai neleisti gulinėti gūžtoje. Bet kur tau!.. Ištraukiu ją iš vištidės- po poros minučių ji ir vėl ten guli 🙂 . Bandžiau uždaryti dieną vištidę, ale problema- kur kitoms vištoms dėti kiaušinius?.. Be to gaila tos “perinčios“, ji ratus vis suka apie uždarytas vištidės duris, nervuodamasi kudakuoja 🙂 . Tai vėl įleidau… Vakar vakare pasiguodžiau žmonai, nežinodamas ką daryti. Ji sako, padaryk kaip viena bendradarbė daro tokiais atvejais- įmerk vištą į šaltą vandenį ir praeis tas “kreizas“ jai. Ok, sakau, reiks pabandyti- gal mačys… Žmoną su dukra išleidau pasivaikščioti, kad dukra nematytų ką darysiu 🙂 – dar ne taip supras… Į kibirą įpyliau šalto vandens pagal instrukciją 🙂 , čiupau vištą ir prasidėjo “vonios procedūros“. Kažkaip supratau, kad viso šito reikalo esmė- sukelti vištai tam tikrą šoką, kad jo pasekoje ji pamirštų savo “kreizus“. Na, mirkiau mirkiau kelis kartus, bet kažkaip nelabai turbūt ją išgąsdinau, nes paleista ji po 10 minučių vėl gūžtoje gulėdavo. Nepasiduoda vištelė 🙂 … Gal net mane perprato, kad visai nesiruošiu jos skandinti 🙂 – jos galvą tai palikdavau virš vandens. Gal po kokio penkto mirkymo šiek tiek pyktelėjau, eilinį kartą radęs ją gūžtoje, stipriau sugriebiau tą vištą ir norėjau vėl mirkyti, bet staiga višta kad pradėjo garsiai kudakuoti ir veržtis iš rankų… Paleidau ją, tai lakstė aplink rėkaudama. Kažkodėl buvau įsitikinęs, kad tikslą jau pasiekiau. Po pusvalandžio išėjau laukan- višta vaikštinėjo ir ramiai sau skabė žolę, vištidėn net negalvojo eiti. Pasirodo, yra taip kaip ir spėjau- vanduo yra neesmė, svarbiausia yra sukelti vištai šoką. Na, atsitiktinai taip gavosi… Gal ir gerai, nes turbūt būčiau ją mirkęs ir toliau 🙂 … Biški ir gaila jos buvo 🙂 . Beje, radau internete kur trumpai paminėta apie tai. Kiek suprantu, tai čia yra grynai kaimiškai- liaudiškas metodas vištoms atpratinti nuo perėjimo 🙂 … Gal truputį toks ne koks, bet ką daryt- kiaušinių tai norisi 🙂 . Žinoma, paukštynuose to niekas nedaro, tokiais atvejais gal paprasčiausiai vištos yra papjaunamos ir tiek (neturiu info, čia tik mano nuomonė)- negi jie lauks mėnesį kol baigsis tas “zachodas“?..

Vakar vakare mačiau, kad višta jau nenakvojo gūžtoje kaip anksčiau, bet kartu su kitomis miegojo ant laktų. Šiandien irgi viskas buvo tvarkoje. Na va, o sako, kad diržiukas negerai 🙂 … Čia aš apie kitką 🙂 … Tik nepagalvokit nieko blogo- vištas aš myliu (ir toleruoju 🙂 ) . Bet kiaušinius irgi :)))…

Reklama