Žymės

, , ,

2 Jono 1: 9- 11

Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokymo, neturi Dievo. Kas laikosi Kristaus mokymo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų.
Jei kas ateina pas jus ir neatsineša šio mokymo, to nepriimkite į savo namus ir nesveikinkite,
nes, kas jį sveikina, dalyvauja jo piktuose darbuose.

Kietai ir griežtai čia Jonas… Tačiau, manau, nereikėtų skubėti pykti ant Jono. Užuot pykus ir pradėjus tuščius ginčus, verčiau gal derėtų susirūpinti tuo, kas gi yra tas Kristaus mokymas. Na, jei ir žinome, kas tai yra, kartais neblogai yra pasikartoti ir pasitikrinti žinias. Nes, kartais, tai ką mes manome turį kaip Kristaus mokymą, nėra Kristaus mokymas, o tik įvairiausių mokytojų ir mokytojėlių įsitikinimų (ir kartais gana netgi ekscentriškų ar ezoterinių) kratinys, pateikiamas neva kaip Kristaus mokymas. Nekart ir aš, po kurio laiko pažvelgęs į tai, ką gi aš leidau tiems mokytojams į mane prikrauti, staiga atsitokėdavau, “pala pala, juk to Kristus nemokė… ir ano nemokė…” Žodžiu, einant laikui, tenka vėl ir vėl sau pačiam tarytum priminti, kas yra tikėjimo Kristumi pagrindai, bei pagal juos koreguoti visa tai, ką girdžiu mokant. Nematau tame nieko keisto, juk, anot rusų,  век живи – век учись… 🙂 Nors, šiaip, tai Senekos žodžiai…
Kai suvokiame Kristaus mokymo pagrindus, tuomet mūsų jau nebepiktina nei apaštalo Jono kieti žodžiai, nei pagaliau, netgi dar kietesni paties Kristaus žodžiai…

Advertisements