Žymės

, ,

mother-reading-a-book-to-childrenVaikiškos knygelės. Atrodytų, na, knygelės, kaip knygelės, vaikams, ir tiek… Tačiau, pasirodo, ir čia visko būna- įvairiausio šlamšto, o kartais net ir nešvankybių… Asmeniškai mes su žmona kažkada šiek tiek žavėjomės V. V. Landsbergio veikla, kas liečia leidinius vaikams , tačiau, gana greitai nusivylėme, ir nusprendėme, jog savo dukrai tikrai neskaitysime Landsbergio knygelių. Ypač nepatiko “Angelų pasakos”, kurioje gana kvailoku stiliumi rezgamas siužetas, taip pat, tarp veikėjų figūruoja tokia super neigiama asmenybė, kaip, pvz., Liuciferis. Iš kažkur mūsų namuose atsirado ir V. Petkevičiaus knygelė vaikams “Gilės nuotykiai ydų šalyje”. Na, šio autoriaus kontraversiškai vertinamos knygos “Durnių laivas” nesu skaitęs, bet, pakako ir “Gilės nuotykių…”- matyt, ir ana knyga ne ką vertingesnė… 🙂 Žmona vakarais dukrai skaito knygeles, viena ausim ir aš girdžiu kas yra skaitoma, tai, pasitarus, gana greitai teko atsisakyti ir “Gilės nuotykių…”, kadangi knygelėje vartojamas leksikonas, švelniai pasakius, yra visiškai nevaikiškas, o grubiai pasakius, šiek tiek pošlas, o veikėjų dialogai dvelkia, na, kažkokių gana grubokų tarpusavio santykių propaganda, atrodytų, lyg veiksmas vyktų kokiame kalėjime ir būtų aprašomi “zekų” dialogai… Žodžiu, tėvai tam ir yra, kad žiūrėtų, ką skaito vaikams, kokias knygeles perka, kokias vertybes diegia ir pan. Dievas davė smegenis, tad, geriau jas naudoti…

Advertisements