Žymos

, ,

Senokai domiuosi ukrainiečio pastoriaus Genadijaus Mochnenko asmenybe, veikla, ypač, kuri susijusi su vaikais, kuriuos galima pavadinti žargoniškai “bezprizorniki“. Genadijaus veikla vadinamoje “Piligrimo respublikoje“- taip pavadintas vaikų reabilitacijos centras– vienas iš geresnių pavyzdžių, kaip krikščionys gali pabaigti visas savo hermeneutikas arba betikslių “stebuklų“ ieškojimą, ir užsiimti ne “baltavnioj“, o rimta veikla- ypač, štai tokia labai nelengva, kurios imasi toli gražu ne kiekvienas. Pamaniau, dauguma šeimų nenori įsivaikinti net vieno vaiko, net ir turėdami puikiausias tiek finansines, tiek buitines galimybes- iš vienos, save vadinančiais krikščionimis, finansine prasme pasiturinčios šeimos lūpų savo laiku kažkada išgirdau netgi tokius žodžius, kad net savi vaikai yra blogis (?!?!?!), o jau ką jau ten įvaikinti, vos ne velniai… Ką pasakyti po tokių teiginių?.. Nieko ir nesakysiu, tiesiog kaip visiškai kitokį pavyzdį pateikiu ukrainiečių krikščionių patirtį, ypač paminėto Genadijaus Mochnenkos veiklą- šis žmogus asmeniškai yra įsivaikinęs ne vieną ir net ne porą vaikų, o 32 vaikus– kelis iš jų yra jau palaidojęs, kadangi kai kurie iš jų sirgo AIDS, kiti mirė dėl komplikacijų, kilusių dėl narkotikų vartojimo… Tik pagalvokim: ar daug kas norėtų įsivaikinti vaiką, žinodami, kad jis serga AIDS (ir, galimas dalykas, ilgai negyvens), matydami jo kūną kaip rėtį- nusėtą negyjančiomis žaizdomis nuo daugybinių švirkšto dūrių?.. Ką jau ten iškart apie įsivaikinimą- jūs galėtumėte bent apkabinti tokį vaiką?.. Retorinis klausimas… Tokie pavyzdžiai, kaip šių ukrainiečių veikla- retas pavyzdys gyvenime. O krikščionims tai yra labai didelis iššūkis- ko vertas mūsų tikėjimas, mūsų žodžiai, mūsų kasdienybė?.. Be abejo, ir prioritetai mūsų gyvenime… Šiais laikais ne visi netgi turi kažkokius prioritetus, nes gyvena lyg plaukdami pasroviui, nešami depresijų ir panašių dalykų. Tai pasakytina ir apie krikščionis, deja… Manau, tam, kad pajusti bei suprasti kas yra tikras gyvenimas, bei pamiršti kas yra depresija, nereikia toli vaikščioti- tereikia apsidairyti aplink, nukreipti žvilgsnį nuo savęs link kitų…

Reklama