Žymos

, , ,

Labai geras Holger`io Lahayne`o straipsnis, kuriame analizuojamas Naujosios minties judėjimo (New Thought) klaidžiamokslis. Asmeniškai labai mėgstu Lahayne`o tokius analitinius straipsnius, kurie pasižymi preciziška analize ir blaiviu mąstymu. Na, tai yra būtent tai, ko trūksta nemažai daliai krikščioniško pasaulio… Dauguma mūsų juk esame buki naivuoliai, neskiriantys kas yra kas… Dėl to ir nukenčiame, dėl to ir esame išnaudojami įvairaus plauko apgavikų, pasislėpusių po krikščioniškos išorės skraiste… Sveika apologetika mums yra reikalinga kaip oras, kuriuo kvėpuojame- kitaip negalėtume gyventi aplamai. Rekalingi ir šiuolaikiniai apologetai (Lietuvoje, manyčiau, vienas jų ir yra Lahayne`as). Nežinau, kas aplamai buvo pirmasis krikščionių apologetas, bet, kiek suprantu, jau apaštalas Paulius drąsiai išstodavo prieš įvairius klaidų skelbėjus. Tai ryškiai matoma iš paties Pauliaus laiškų.
Pamenu, kad ir pats, kai tik pradėjau žengti pirmus žingsnius paskui Kristų, buvau mokomas panašių dalykų, apie kuriuos mini Lahayne`as. Žodžiu, kimšo į mus visko kas tik netingėjo- argi mes galėjome tai suvokti tuomet, būdami žali atlapaširdžiai naivuoliai?..
Lahayne`as, pvz. , mini vieną iš punktų, kurie sudaro NMJ pagrindą, būtent šį:

“… kad žmogus ir Dievas iš esmės yra viena, dėl ko skirtis tarp Kūrėjo ir kūrinio griežtai atmetama…“

***

Toliau, ta pačia tema:

“… Kaip visi NM mokytojai, taip ir Murphy’is laikosi Dievo ir žmogaus vienybės principo: “Aš ir Tėvas esame viena. Jo kūrybinė galia yra mano galia“; “Jūsų gyvenimas – tai Dievo gyvenimas, ir tas gyvenimas dabar yra jūsų. Dievą visadą ir visur lydi sėkmė, kad ir ko Jis imtųsi… Jūs ir Dievas esate viena, ir jums negali nepasisekti.“ (Jūsų neribota galia būti turtingiems). Pasąmonė yra “Tėvas jūsų viduje“…“
***
Ką tik minėtos sampratos rezultatas – žmogaus pavertimas pačiu Dievu. “Mano Aš yra Dievas“ (the Self of me is God) – toks yra vienas iš pagrindinių Murphy’io principų. “Jūsų dvasia yra Dievo dvasia, Jūsų siela yra Dievo siela, ir Gyvenimo principas [Dievas] veikia Jumyse“ (Das I-Ging-Orakel). Dėl to žmogus turi dieviškų galių: ,,jūsų mąstymas ir svajonės formuoja, modeliuoja ir kuria jūsų likimą“; galime įvaldyti “stebuklingą galią“; “Jūs galite padaryti viską, ką tik norite“.

Tekste “Vienybėje su Dievu“ (Oneness With God, ištrauka iš THIS IS IT: The Art of Metaphysical Demonstration) žmogaus sudievinimas pasiekia viršūnę: biblinis Dievo vardas Jahveh, “AŠ ESU“, anot Murphy’io, yra “visų pasaulio asmenų/asmenybių [personalities] suma“. Apie Naujojo Testamento Kristaus “AŠ ESU“ žodžius jis sako: Jėzus “kalbėjo ne apie save, bet apie būties principą, esantį visoje žmonijoje“.

“Nėra jokių tolimos praeities faktų ar nežinomų paslapčių, kurių kiekvienas žmogus nepajėgtų atskleisti. Tu esi vienintelė būtybė, kuri yra. Tu prisimeni viską, kas praėjo, todėl visi garsai, visos nuotaikos, variacijos, žinios ir išmintis yra tavyje. Nėra tokios kalbos, kad ir kada skambėjusios, kurios tu negalėtum išmokti. Nėra tokio garso, kurio negalėtum atkurti, nes viskas yra tavyje. TU gyveni nuo amžių amžinųjų. ‘Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!’ (Jn 8, 58) ‘Jeigu viskas praeis, AŠ ESU’. Tu, žmogau, parašei Bibliją!“
******

Pamenu, esu matęs ne vieną video, kur įvairūs charizmatų veikėjai (pvz., Benny Hinn) būtent tai ir sakė: kad esame Dievas, Kristus… Savo laiku ši idėja mūsuose taip pat buvo aktyviai propaguojama. Nors ir dabar besilaikantys charizmatų įsitikinimų mąsto panašiai. Nekart, bendraujant internete komentarų pagalba, tekdavo susidurti su šios idėjos (Dievo ir žmogaus lygybės) propaguotojais. Bet jau senokai nesiveliu į ginčus šiuo ar panašiais klausimais, kadangi patyriau, jog, kai žmonės turi kažkokį įsitikinimą, kuris jiems be galo patinka (jiems nesvarbu, jog jis gali būti klaidingas- svarbu, kad patinka), jiems, liaudiškai pasakius, nors “kuolą ant galvos tašyk“– jie darys savaip… Tarp kitko, anot Saliamono, ginčų vengimas yra tam tikra išmintis:

Patarlių 20: 3

Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.

Nežinau, ar tapau jau toks išmintingas (visai taip nemanau 🙂 ), tačiau, visgi, kiek įmanoma, stengiuos ginčų vengti- juose vis tiek tiesos neįmanoma atrasti, o koliotis nėra jokia garbė (ypač netinka tai daryti krikščionims, nors kai kurie nevengia tai daryti- koneveikti kitus)… Kiekvienas tegu eina tuo keliu, kurį pats pasirinko… Pabrėžiu, jog būtent pats, o ne jam apgaule kažkas įkišo, ir žmogus dėl savo nepatyrimo, kvailumo, lengvabūdiškumo ar naivumo nesugeba atskirti pelų nuo grūdų…