Žymos

,

Eidami iš darželio su dukra, dažniausiai šnekamės. Panašiai ir vakar. Dukra buvo šiek tiek “ne nuotaikoj“, tai pradžioj pokalbis nelabai rezgėsi (teko išklausyti šiek tiek pabumbėjimų 🙂 ).winter Išsiaiškinom po to, kad kaltas ne tik nuovargis ir neišsimiegojimas (žinia, darželis juk ne namai 🙂 ), tačiau ir “tinginuko sindromas“ (yra ir tokia liga 🙂 ). Dukra paaiškino, kad jai darželyje labiausiai patinka tomis dienomis, kai nebūna jokių būrelių ar šiaip užsiėmimų, tuomet ji galinti visą dieną žaisti su draugėmis, o kai būna būreliai, tada nėra kada žaisti. Na, aš ją suprantu, patį kartais panašus sindromas apsargdina (gėda pelėda man 🙂 ). Iš kitos pusės, rudeniop dukrai jau mokyklėlėn, tad, nors vaikystė tęsis toliau, tačiau tai jau bus visai kitoks vaikystės etapas: su vis didėjančia atsakomybe ir pan. Žaidimams laiko, žinoma, bus, bet žymiai mažiau. Kaip ten rusai taikliai sako: делу время, потехе час…