Žymos

, , , , ,

Pirmąkart gyvenime teko susidurti su “kietu“ darbdaviu. Iki šiol kažkaip nėra pasitaikę tokių atvejų. Nors, asmeniškai, labai abejoju, kad darbininkų koliojimas įvairiausiais keiksmažodžiais,hulk nenoras kalbėtis apie atlyginimą, kažkoks, netgi pasakyčiau, patologinis nervingumas, kai kalba užeina apie algą, bei aplamai, nepagarba darbininkams- labai abejoju, ar toks ir panašus darbdavio elgesys parodo jo “kietumą“, veikiau, yra atvirkščiai, atskleidžia jo vidinį silpnumą. Juk būtent iš silpnumo žmonės įžeidinėja vienas kitą, kadangi tam tikras vidinis nerimas juose skatina įvairias neadekvačias reakcijas. Darbdavio- darbuotojo santykių atveju, manyčiau, visiškai nepateisinamas yra grubumas bendraujant (ypač iš vadovo pusės). Manyčiau, vadovas daro didžiulę klaidą, jei yra grubus ir nepagarbus su darbuotojais. Geras vadovas bus taktiškas, rūpinsis kaip iš savo pusės palaikyti gerus santykius su darbuotojais, palengvinti jų darbo sąlygas, jam rūpės kiek įmanoma labiau paprastų žmonių kasdieniniai reikalai. Nėra paprasta būti geru vadovu, išmanyti verslo paslaptis yra viena, tačiau vadovavimas yra visai kas kita, tai neturi nieko bendro su verslo strategijom, kadangi, kas vadovauja, turi reikalą su gyvais žmonėmis (su kuriais būtina skaitytis), o ne su darbo planais, grafikais ir pan. Labai grubi vadovo klaida yra matyti tik savo verslą, būsimą pelną, bet negerbti ir niekinti darbuotojus.
Šiaip jau, mano galva, kiekvienam dirbančiąjam alga yra gyvybiškai svarbus klausimas, visai ne šalutinis, taip pat, manau, vargu ar yra labai daug žmonių, kuriems vienodai kada jiems bus išmokėtas atlyginimas. Jei darbuotojas domisi šiuo klausimu, tai yra normalu- liaudiškai pasakius, kiekvieno žmogaus pilvas nori valgyti…
Manau, gero vadovo negąsdina jokie darbuotojo klausimai, nebent kažkas yra ne taip su vadovo sąžine… Taip jau būna gyvenime, kad jei kažką slepiame, tai anksčiau ar vėliau išlenda per mūsų elgesį ir santykius su kitais žmonėmis.