Žymos

, , ,

Šiais laikais įrodyti savo teisumą (nesvarbu, kad tik menamą) nėra labai sudėtinga. Pvz., vienas iš efektyviausių būdų yra kuo dažniau vartoti žodžius su galūnėmis -fobija, -fobai ir t.t. Kuo dažniau ir įkyriau visur kur tik įmanoma tai piršite ir kartosite, a red penciltuo greičiau aplinkiniai prie to įpras ir, galų gale, patikės, kad jūs esate skriaudžiami ir persekiojami, o anie– niekadėjai yra verti bausmės už jums suteiktą moralinę žalą…
Dar vienas labai madingas nūnai dalykas- vis labiau dingsta būtinybė kovoti su įvairiom savo ydom ar žalingom priklausomybėm. Viskas labai paprasta: kai tik mumyse dingsta noras atsisakyti kažko kas nėra nei normalu, nei natūralu, nei teikia mums naudą (bet mums tai laaaabai patinka), galime aktyviai pradėti rengti kampaniją (visų geriausia- pasauliniu mastu, jei įmanoma), kurios tikslas- “sunormalizuoti“ savo ydas ir priklausomybes, taip pat ir nuodėmes. Jei tai mums pavyks- automatiškai atkris reikalas žvelgti į save kaip į turintį problemų ir ydų žmogų, tuo pačiu užčiaupsime burnas (netgi teisiškai) mūsų gyvenimo būdo kritikams. Žodžiu, viens du trys- ir mes jau ne ligoniai, mums jau nereikalinga pagalba… Dabar jūs- ligoniai, dabar mes jus gydysim, dabar jums reikalinga pagalba ir mes jums padėsim… Dabar mes jums diegsim savo “moralę“: dabar mes jums aiškinsim, kas yra ta “moralė“ (mūsų “moralė“)… Pasaulis eina atvirkštyn… O ar geryn?…
Pagaliau, dėl tos moralės. Dabar populiaru aiškinti, kad tokio dalyko neva išvis nėra, o jei yra, tai teigiama, kad kiekvienas turi savo moralę. Vienas iš šiuolaikinių absurdų… Jei to laikytis, tai tuomet niekas niekam neturi teisės nieko nei drausti, nei bausti už kažką, nes juk drausdamas tu uždrausi kitam laikytis jo nuosavos moralės. Tai gal tuomet laikas paleisti visas teisėsaugos struktūras?.. Jei taip norit tuo sekti, tai būkit nuoseklūs iki galo ir neveidmainiaukit taikydami dvigubus standartus- pagal jūsų pačių išgalvotą “moralę“ tuomet niekas neturi teisės ir klijuoti niekam jokių etikečių, tame tarpe ir su galūnėm – fobai…
Ačiū Dievui, kad visgi yra moralė, vienintelė- dieviška moralė, ir ji yra nepaisant, kad jos vis mažiau laikomasi… Ši moralė yra kaip atskaitos taškas kiekvieno žmogaus sąžinėje (jei ji dar gyva), kaip lakmuso popierėlis kiekvienam žmogaus poelgiui ir pasirinkimui…