Žymės

, , , ,

breakerVėl gi, mokslo ir tikėjimo tema. Yra tokia nerašyta hipotezė, mėgiama ateistų (ir kai kurių krikščionių taip pat), kad mokslas ir tikėjimas Dievu yra skirtingos sritys: maždaug, jei esi tikintis, tai negali būti mokslininkas, o jei esi mokslininkas, tai būtinai turi būti netikintis. Na, bet tegu kalba patys mokslininkai.

“…mokslas ir religija yra du nepriklausomi procesai, tačiau vienas kitam jie netrukdo. Veikiau atvirkščiai – nors mokslas ir religija pateikia skirtingas interpretacijas, jos abi praturtina realybės suvokimą.
„Krikščionis sako – Dievas sukūrė pasaulį. Mokslininkas kalba – Visata turi pradžią. Matote skirtingas idėjas, bet kartu jos aiškina tą patį dalyką, tik tą daro skirtingais būdais. Noriu pabrėžti, kad religija praturtina grynai mokslinį pasaulio suvokimą“

*

“… Aš visiškai suprantu ateistus, sakančius „žiūrėk – tai, ką mes turime, yra viskas, ko mums reikia“. O aš sakau, kad gamtoje yra gausybė raktų, užuominų, kad už viso to yra kažkas daugiau ir geriau. Kaip geras mokslininkas, seku tomis užuominomis ir galiausiai priimu Dievą, kartu gaudamas gyvenimo prasmę. Noriu pabrėžti, kad tau nebūtina to daryti, bet visa tai yra čia ir laukia, kol atrasi. O tas atradimas labai jaudinantis…”

Advertisements