Žymos

,

notasKeli mūsų, žmonių, elgesio bei gyvenimo ypatumai.

  • Kai susiduriame su mums nepatogia tema, neretai ją ignoruojame, užblokuodami visą (ar dalį ) informacijos ta tema. Kalbant paprasčiau, nenorime nieko žinoti apie alternatyvą, nes mums… patinka tai, kame esame dabar (nežiūrint to, kad mūsų įprastos vidinės “schemos“ stovi “ant smėlio“)…
  • Esu toks, koks esu. Nežiūrint, kad tokia mano būsena skaudina kitus… Kitaip pasakius, kas man kiti, kai esu tik AŠ ?.. O AŠ juk galiu daryti KĄ NORIU… Juk tai yra MANO mėgstamiausias darbas- daryti tik tai, ką AŠ NORIU…
  • Kai kurie žmonės giriasi tuo, kad neturi draugų, visiškai nesuprasdami, kad tai yra tam tikra asmenybės patologija. Bet pabandyk jiems tai paaiškinti… 🙂
  • Kai viščiukas, išsiritęs iš kiaušinio, vietoje to, kad lestų grūdus, ima filosofuoti tema “vištos nėra, aš atsiradau iš niekur, esu visatos centras“, ateina pats laikas virti vištienos sriubą… 🙂 Kai panašia linkme mąsto kai kurie žmonės, sriubon jų, žinoma, niekas nemes… 🙂
  • Kai neatleidžiame, manome, kad baudžiame savo skriaudikus (menamus ar tikrus, ne taip svarbu), bet iš tikrųjų, baudžiame patys save… Ar gi ne kvailystė- einant miesto gatvėmis, žvalgytis aplink, rasi gal pamatysime savo skriaudiką- ir stengtis kuo greičiau perbėgti į kitą gatvės pusę (kad nereikėtų sveikintis) ?.. 🙂
  • Remti tinginį- neprotingas sprendimas… Skurdas- ne visuomet vargano gyvenimo ar nelauktos nelaimės pasekmė.
  • Jei kažkam padėjai, ir tuoj pat sulaukei priekaištų dėl to, kad “mažai davei“- reiškia, ne tam žmogui padėjai… Žinoma, ir toks žmogus yra vertas nors kartais sulaukti malonės- juk Dievas visiems maloningas…
Reklama