Žymos

, , , ,

Kažkaip nesuprantu žmonių, turinčių į viską cinišką požiūrį. Gal čia su manim kažkas ne taip, nežinau, bet, iš tikrųjų, sunku suprasti tokius žmones… Tiesa, ačiū Dievui, ne taip dažnai tenka tokius sutikti, nes juos pakelti (pvz., jei dėl kažkokių priežasčių būtina su jais bendrauti) yra nepaprastai sunku. puzzleNesuprantu, kaip jie mato pasaulį (spėju, per labai didelę egoizmo prizmę), nesuprantu taip pat to, kaip jie aplamai išgyvena pasaulyje, kuriame principas “не имей 100 рублей, а имей 100 друзей“ dažnai yra tarytum savotiška aksioma, nesuprantant jos svarbumo anksčiau ar vėliau bus riesta. Kas tie pinigai ir turtai nelaimės dieną?.. Kas bus su žmogumi, kurio viltys sudėtos į save ir į savo jėgas, tuomet, kai jėgos ir turtai pakelia sparnus ir išskrenda nežinia į kokias šalis?.. Tuomet, jei žmogus neturi nei vieno tikro draugo, jo padėtis yra tikrai beviltiška… Ypač tai tampa aktualu, senkant žmogaus sveikatai, senstant, ar atsitikus kokiai nelaimei. Na, bet, argi įmanoma turėti draugų, jei tavo požiūris ciniškas?.. O kaip atrasti tuos draugus? O gal štai taip?

Patarlių 18: 24

Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas.

Būnant ciniku, tai neįmanoma…

Gyvenimas yra tarytum didelis puzzle, kurį nuolat dėliojame. Šioje dėlionėje- daug įvairių skirtingų elementų, visi jie reikalingi (nėra nė vieno lyšno), kažką išmetus, dėlionė nesusidėlios…

Reklama