Žymos

, ,

life isRadau tokią frazę komentaruose viename saite.

Позитив – это ещё не вера. Не обманывайтесь.

Taigi, būtent… Su tuo pozityvu krikščioniškame gyvenime įvairiai būna. Neretai tai yra viso labo dirbtinai sukurtas reiškinys, kurį kažkodėl bando pritempti prie tikėjimo.
Panašiai yra ir su negatyvu. Negatyvus požiūris, sveikas kritinis mąstymas, mano giliu įsitikinimu, dar nereiškia tikėjimo nebuvimo, kartas kaip tik tai reiškia tikėjimą. Kiek daug iš mūsų esame apsigavime, manydami, kad kamsamolskas “pozityvas“ yra tikėjimo išraiška… Ir kiek žmonių suluošiname ir atstumiame su tuo savo tuščiu “pozityvu“… Tame matau daug išdidumo ir pasipūtimo. Frazė “Dievas su manimi“ 100 proc. nereiškia, kad “aš esu su Dievu“, tai yra visiškai skirtingi dalykai…
Esmė yra laikytis tam tikro vidurio: nepasiduoti nei “pozityviai“ euforijai, nei pernelyg dideliam skeptiškumui (sveikas skepticizmas, manau, yra visiškai normalu). Esu pastebėjęs, kad neretai kaip tik būtent abejonės mane išlaiko prie Dievo: kažkuo abejoju, todėl ieškau Dieve atsakymo į tas abejones. “Pozityvas“ gi dažniausiai neieško Dievo, neužduoda jokių klausimų- jis manosi jau viską žinąs, viską radęs… Pernelyg dažnai krikščionių lūpose frazė “mes- nugalėtojai!“ reiškia “mes nieko daugiau nenorime, mums daugiau niekas neįdomu, mes jau viską radome“… “Позитивное“ болото… Скука зелёная…

Reklama