Žymos

, , ,

Pamaniau, visgi kaip dažnai mes esame savo ego belaisviai. Sunkiai pakenčiame, kai kas nors užgauna kažkokią jautrią vietą mumyse, sunkiai pakeliame, kai kažkas (dažniausiai tai būna koks menkniekis) nejučia numeta mus nuo mūsų blank-notepadpjedestalo, į kurį mes patys buvome užsiropštę, žodžiu, laikėme save taip vadinamu “kažkuo“. Ir pasijaučiame nejaukiai, kai pamatome, kad kažkas yra ne taip su tuo, kaip viską įsivaizduojame… Na, bet čia visų mūsų bendra problema…
Neseniai viename bloge palikau komentarą. Įrašo tame bloge esmė maždaug tokia: autorius perskaitė tam tikro rašytojo knygą, pasipiktino tuo ką perskaitė, kiek supratau, tas rašytojas jam aplamai ne prie širdies, bet jis vis kažkodėl sugrįžta prie jo parašytų knygų (draugai, tipo, vis jam rekomenduoja). Ir tada vėl piktinasi, maždaug, kaip galima šitai skaityti… 🙂 Palikau komentarą, maždaug, o kam tuomet skaityt, jei negali pakęsti (nebent darbas ar mokslas reikalauja studijų)?.. Gavau ne itin mandagų atsakymą, maždaug, kodėl dabar čia klausiu? 🙂 Atsakiau vėlgi maždaug panašiai, tiesa, dar pridėjau, kad geriau turėti savo galvą, o ten kad draugai rekomenduoja, tai čia dar ne viskas, reikia pačiam jaust, kas tau reikalinga, o kas ne. Tuomet įsijungė kitas komentatorius, sako, jam irgi draugai rekomendavo, atseit, tie draugai “apsiskaitę“, tai va jam irgi vis “pakiša“ ką nors- tipo, davai, razvivajsia
Asmeniškai pasakyčiau, kad visokias ten draugų rekomendacijas (kas tai bebūtų, knygos, filmai) neskubu vykdyti, visgi, manau, būtina vadovautis savo galva. Su laiku jau ten pamatau, kad vieną kitą kažkada draugų rekomenduotą knygą perskaitau ar peržiūriu rekomenduotą filmą, bet ir tai dažniausiai jau po ilgoko laiko. Tiesiog, matomai, iki kai kurių dalykų reikia “priaugti“, o kai kurie iš jų aplamai nėra mums. Todėl kai kurios knygos niekada nebus perskaitytos, o kai kurie filmai- neperžiūrėti. Ir tai visai nereikš, kad dėl to esame blogesni (ar geresni) už tuos kitus. Kiekvienas iš mūsų juk esame atskira asmenybė, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam.
Diskusija tuo kaip ir pasibaigė, kartais užeidavau patikrint, ar nėra naujų kokių minčių kas parašęs šia tema. Po to užmačiau, kad jau komentarai ištrinti. Žinoma, minčių skaityt nemoku, bet kažkodėl manau, kad autoriui “suskaudo širdį“, matant, kad jo išdėstytas mintis kažkas kritikuoja… 🙂 Nors, iš esmės, ten nebuvo kritika, viso labo paklausiau. Tegu, juk kiekvienas pats sprendžia kaip jam tvarkytis savo dienoraštyje. Žinoma, pasitaiko, taip pat trinu komentarus, tačiau labiau tuos, kurių autoriai dėl kažkokių priežasčių nemoka (ar nenori) dėstyti mintis mandagiai. Kritiką priimu, kas norit kritikuot- prašom, tik, tskant, vyražajtes padorumo rėmuose… 🙂

Reklama