Žymos

, , ,

run-for-profit-conceptYpač nemalonu girdėti kalbas – „niekada negrįšiu į Lietuvą; pamiršau ją kaip slogų sapną; laimingas iš čia ištrūkęs“. Tokios kalbos man sukelia tik gailestį. Tėvynė – juk viena. Labiausiai man patinka Dž. Kenedžio citata – „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“.

**

Sutinku. Nesutikčiau tik su straipsnyje minimu argumentu: atseit, jei gauni minimumą, tai tu ir tevertas to minimumo, suprask, daugiau nevertas, suprask, jei nori daugiau, turi verstis per galvą kažin kaip, kad įrodytum darbdaviui, jog esi vertas daugiau, tas “daugiau“ mūsuose neretai reiškia maždaug + 50-100 Lt. 🙂 , ir tai tik tada, kai beveik gyvensime darbe (“savanoriški“ viršvalandžiai ir pan.) … 🙂 Nekalbant jau apie tokį “gėrį“ kaip pastovų pataikavimą viršininkams…
Kodėl nesutinku? Nes čia gali būti daug faktorių, įtakojančių algos dydį. Pvz., už tą patį darbą skirtingose darbovietėse tas pats žmogus gali gauti ir minimumą, ir žymiai daugiau, nes nelygu kas darbdavys, koks to darbdavio požiūris į tai, kokia alga laikoma normalia (oria) už konkretų darbą. Netgi darbdavio simpatijos ar antipatijos įtakoja algos dydį, nors taip ir neturėtų būti. Yra darbų, kur verskis per galvą kiek nori- daugiau negausi (teko panašiame dirbti), čia iškart pastebimas darbuotojų vangumas (ir tikrai, kodėl jie turi stengtis, jei tą patį gaus?) Pamenu, kai įsidarbinau ten, buvau pašaipų objektu, vis girdėdavau “ko čia plėšais, daugiau negausi…“ Tiesą pasakius, po kurio laiko gavau visgi daugiau 🙂 , tiek kad jau kitose pareigose dirbau.

Reklama