Žymos

, , ,

black-notebook-with-pencil

  • Kuo didesniu egoistu esi, tuo daugiau visko prarandi. Atrodytų, viskas turėtų būti atvirkščiai (juk atseit, stengiesi dėl savęs), bet taip nėra. Kuo daugiau stengiesi dėl savęs, tuo daugiau prarandi. Atvirkštinė tvarka irgi veikia. Paradoksalu…
  • Daug kas skundžiasi, kad negali to, nemoka ano, neturi dar kažko, jaučiasi bejėgiai kažką daryti, kažką keisti… todėl nedaro nieko. Kartais ir aš būnu jų tarpe 🙂 … Paprastas ir trumpas atsakymas: daryk ne tai, ką darytum, jei turėtum tą “stebuklingą“ tą ir aną, bet tai, ką šiuo metu gali, moki ar turi… Kitaip pasakius, aukščiau bambos šokti nereikia, pakanka to, ką dabar gali, net jei tai ir labai mažai.
  • Sielovados (ir aplamai, bendravimo) šerdis- išklausymas. Neretai, norėdami kažkam padėti, pernelyg sudėtingai tą pagalbos procesą įsivaizduojame. Realybėje, jau vien žmogaus išklausymas yra pagalbos ar terapijos dalis (ir, mano galva, pati svarbiausia).
  • Daug kas mano, kad savo nuomone ar turimais įsitikinimais gali eliminuoti Dievą (ta prasme, jei manome, kad Dievo nėra ar Juo netikime, tai neva Jo nėra iš tikrųjų) ar tam tikrus gyvybiškai svarbius principus (pvz., sėjos ir pjūties dėsnį). Ir kai kurie labai nustemba (o kai kas ir pasipiktina), kai suvokia ar išgirsta ką nors apie tai kalbant, kad nei Dievas, nei Jo dėsniai nepriklauso nuo mūsų nuomonių, įsivaizdavimų, įsitikinimų (netgi religinių). Liaudiškai pasakius, verskis per galvą kiek nori- vis tiek pagal tave nebus… 🙂
Reklama