Žymės

, , , ,

Senas geras A. Pupkis… 🙂 Žodžiu, vaikystės nostalgija, na, bet gal ne tik. Nes dabartinių kalbininkų (kartais net liežuvis neapsiverčia jų taip vadinti) “šedevrai”, na, švelniai pasakius, man nėra priimtini. Ypač kliūna vietovardžių pavadinimai. people-seriesNors tu ką, bet negaliu jų tarti kitaip, nei tardavau vaikystėje ar vėlesniame amžiuje… Pvz., asmeniškai man žodis “Trakai” buvo ir bus visuomet su riestiniu kirčio ženklu ant “i”, jokiu būdu ne ant pirmosios “a”… Ir netgi galbūt ne nostalgija čia labiau kalta, tiesiog ankstesnis kirčiavimas yra žymiai patogesnis nei tie “nauji vėjai”, ir ne man vienam taip atrodo. Kažkodėl esu tos nuomonės, kad galbūt verta palikti kirčiuotes taip, kaip jau yra istoriškai susiklostę, “susigulėję”, o visokios ten kirčiavimo “revoliucijos” dažniausiai tik suerzina žmones.

Advertisements