Žymos

, , ,

Daug kas piktinasi Rusijos veiksmais. Asmeniškai manęs jie nepiktina. Na, galbūt metodai, kuriuos renkasi Rusija, yra kieti, kartais netgi nesąžiningi, tačiau, o ką pasiūlysite daryti, jei į jūsų namus veržtųsi kažkokie atėjūnai, kurie bandytų piršti jums savosaint-basils-cathedral-in-moscow-at-night požiūrį ir tradicijas, per daug neklausdami jūsų leidimo šeimininkauti?.. Ką, negi taip jau ir spakajnai jiems užleistumėte savo namus?..
Putinas, kaip puikus KGB`istas, pagauna, tskant, “bangą“- jaučia, ką galvoja paprasti žmonės ir tai panaudoja saviems tikslams. Paklauskite paprastų rusų (ne vadinamų “naujųjų“) ar jiems labai jau patinka Vakarų kultūra ir vertybės, manau, išgirsite kažką panašaus: Vakarai yra geri tik tiek, kad išmoktume iš jų naujų valstybės valdymo formų, naujų ekonomikos dėsnių, na, vakarietiška demokratija iš tikrųjų yra puiku, bet tik iki tol, kol tai neperžengia mūsų pasaulio suvokimo ribų, mūsų moralės ribų ir pan.
Pasaulyje katastrofišku greičiu plinta tam tikros rūšies, liguisto, paranojiško liberalizmo infekcija, kuri susargdina ištisas šalis, tautas ar visuomenes. Ši liga neklausia, ar norime ja sirgti, ji ateina klastingai apsimesdama laisvės šaukliu. Rezultatas visuomet tas pats: sunaikinama moralė, šeima, bet kokios tikėjimo Dievu ir Jo standartais apraiškos išvadinamos anachronizmu, kiekvienas, kritikuojantis šį “progresą“, laikomas psichiniu ligoniu (čia geriausiu atveju)… Rusijoje tai puikiai suprantama, todėl kuris laikas priešinamasi šios tariamos laisvės, demokratijos invazijai. Iš kitos pusės, neidealizuoju Rusijos, ten pilna visko, taip pat ir veidmainystės, išdidumo, teisuoliškumo, imperinių zamaškių, korupcijos ir pan. Kas be ko, Rusija tą kovą už savo tautos “aukštesnę moralę“, galimai, naudoja savanaudiškais tikslais, taip pat čia neišvengiamai daug veidmainystės, sovietinių laikų deržavos nostalgijos, tačiau, na, tenka pripažinti, kad rusai, kaip tauta, turi teisę tai daryti, turi teisę gintis nuo svetimos ir jiems nepriimtinos ideologijos invazijos… Kaip jie tai daro, čia jau kitas klausimas…
Dauguma rusų savo tautą laiko dvasinga tauta, galbūt, net žymiai dvasingesne už daugumą vakarietiškų tautų. To nepaneigsi, tame teiginyje kažkas yra. Rusai tuo didžiuojasi visai teisėtai, tačiau, besididžiuodami, daro lemtingą klaidą, pamiršdami, kad jie tebėra paprasti žmonės. Taip, jie turi Tolstojų, Dostojevskį, Solženyciną ir kitus “grandus“, tačiau, vis dėl to, slapstymasis už kažkada gyvenusių didžių žmonių nugarų, na, paprastai šnekant, nieko neduoda- reikia gyventi savo gyvenimą, be abejo, remiantis visu tuo, kas buvo teigiama praeityje, tačiau, vis gi, kiekviena karta turi pati daryti pastangas išlaikyti tą aukštesnę moralę- joks Tolstojus ar Dostojevskis už juos to nepadarys. Kas be ko, ne vien tolstojais ar dostojevskiais grindžiama ta aukštesne moralė- tenka prisiminti ir Dievą, Bibliją… Juk daugumai rusų tautos šviesuolių būtent tikėjimas Dievu buvo tas pamatas, ant kurio jie statė savo veiklą… Iš Dievo jie sėmėsi jėgų, idėjų bei drąsos…

Reklama