Žymos

, ,

Kadangi esu nemažas arbatos mėgėjas (ypač juodos), tai ta proga nedidelė reklamėlė. Nemokama 🙂 , nes man už ją tikrai niekas nemoka… 🙂 Tiesą sakant, ir neimčiau (nebent arbatos pavidalu 🙂 )…
Ilgą laiką ieškojau tea-cupdaugmaž padabnesnės juodos arbatos. Visokios ten “Dilmah“ ir panašios- jau praeitas etapas. Įvertinu jas sąvoka “ne tas“. O arbatos pakeliuose, galima sakyti, išvis nelaikau arbata, o kažkokiu šyrbotrebu 🙂
Iš tarybinių laikų pamenu, “Bodrostj“ buvo viena geriausių tuo metu, yra jos ir dabar, bet irgi, daugiausiai pavadinimas telikęs… Не те уже люди, не тот и чай… 🙂
Žmonos giminaitis mano uošviui padovanojo arbatos skarbonkę, o kadangi uošvis ant juodos arbatos- abstinentas, atidavė ją man. Na, o tada jau pasakiau “eureka!“ 🙂 Nes tikrai pagaliau vėl atradau tą čiajų, tskant, pagal savo dūšią 🙂
Tai tada trumpai. Šita mano “meilė“ vardu “Impra“. Žmona nepyksta 🙂 … Yra ten visokių jos rūšių. Ta, kur iš uošvio atiteko, tai “Impra Gold“ (tokia paprasta, be prieskonių), o ta, kurią dabar perkam, nes neradom tos “Gold“, vadinas “Impra Royal Elixir“ (na, su gana stipriu bergamotės aromatu). Pradžioje nusiminiau, kad neradom paprastos, o tas neįprastas skonis buvo keistas, bet vėliau labai patiko. Pakuojama arbata, kaip sakiau, simpatiškuose skardiniuose indeliuose. Internete mačiau, kad jos daug kur galima rasti, bet mes pirkome “Vyno mekoj“, už keletą indelių padarė šiokią tokią nuolaidėlę, nors ir šiaip kaina nėra aukšta, turint omenyje ir arbatos kokybę, ir kiekį. Asmeniškai man to indelio pakanka maždaug mėnesiui, nežinau, daug tai ar mažai, bet per dieną išgeriu arbatos tikrai daug: apie pusantro ar porą litrų tikrai susidarys- geriu iš maždaug puslitrinio puoduko… 🙂
Jei kas iš jūsų kada nors norės sveikinti mane su gimtadieniu ar dar su kokiu prazdniku, galit jau galvos nesukt, ką ir kur pirkti… Gerai, tyliu… 🙂

Reklama