Žymos

, , ,

Po darbų su šeima pasibadziojom po Liepkalnio stačiatikių kapines, nesam ten buvę. Užėjom trumpam ir į ten esančią veikiančią cerkvuškę, pamaldos buvo pasibaigusios, batiuška jau ruošėsi išeiti namo, pasilabinom su juo, sakom, gražios kapinės ir t.t. Tas kažkaip užvedė kalbą kokią bendruomenę lankom. Sužinojęs, panoro mus paprotinti ir išvesti į doros kelią. Klausia, ar pas mus (t.y., bendruomenei) ikonos yra (sakau, nėra), tada jis vėl: o kryžiui lenkiatės (sakau, kad irgi ne). Tai va, sako, labai blogai… 🙂 Tiesa, gal neypatingai korektiškai leptelėjau, o pričiom čia ikonos, į ką batiuška nieko neatsakė (o ką jis atsakys, jei Biblijoje nėra jokių agumentų ikonas, užtat prieš ikonas argumentų galima daug atrasti). Na, pamaniau, et…, žmogus vietoj nevaisingos agitacijos geriau jau būtų pasidžiaugęs, kad žmonės aplamai tiki Kristumi, tai ne- pradėjo aiškinti, kad Kristaus per mažai išgelbėjimui (ot tai naujiena, tai kam tada Kristus kentėjo, jei Jo nepakanka?..), ir kitokie apeiginiai bla bla bla (žodžiu, pasakėlė be galo…). Tiesa, turiu pripažinti, kad batiuška kalbėjo gana mandagiai, neskaitant pradžioje pasitaikiusio neypatingai korektiško leptelėjimo (kad sektantai ir pan.). Neturėjau jokio noro su juo lazdavotis, tik retkarčiais įkišdavau kokį argumentą. Atsisveikinimui paspaudėm vienas kitam rankas (įdomu, Dievas jo nenubaus, kad “sektantui“ ranką padavė… 🙂 Šiaip toks pasirodė simpatiškas tas batiuška, apsiskaitęs…
Labai smagu, geras oras… Mielos kapinaitės (rekomenduoju, kas dar nėra buvęs 🙂 ), netgi gal nemažos, nes apėjom, manau, gal tik kokį penktadalį. Viena iš priežasčių, kodėl aplamai mėgstu būti kapinėse, tai yra seni antkapiai, ypač ikirevoliucinio ar šiek tiek vėlesnio laikotarpio, kadangi neretai ant jų esantys užrašai įkvepia savo stipriu evangeliniu turiniu. Sunku pasakyti, kiek tie įrašai turi bendro su tais žmonėmis, kurie palaidoti tuose kapuose, na, bet perskaičius, ant dūšios kažkodėl darosi šilta… Nagi, šiek tiek pažiūrėkim.

 

Reklama