Žymės

, , , , ,

Įdomi situacija, kuri, beje, mane neramina daug metų, vis mąstau apie tai.
Krikščionių bendruomenių, denominacijų pasaulyje- marios, liaudiškai pasakius, navalam 🙂 … Jos viena kitą kritikuoja, peikia, išvadina visokiausiaisvintage-fountain-pen epitetais. Situacija, žinoma, ne kokia, ypač turint omenyje, kad taip neturėtų būti tarp tikinčiųjų.
Iškyla naujai ir vėlei nugrimzta užmarštin įvairiausio plauko prarokai ir vadinamieji “vedami Dvasios” (klausimas, kokios dvasios, daugumą jų nelabai domina, nes jie težino tik vieną atsakymą “Šventosios” ir nelabai gal yra girdėję apie nešventąsias dvasias, kurios veikia paraleliai, imituodamos Dievo Šv. Dvasios veikimą). Kas įdomiausia, dauguma prarokų ir tų “vedamųjų” (ar gal paprasčiau, “vedlių”), kritikuodami viską aplink, patys negali nieko talkovo pasiūlyti vzamen, taip sakant. Girdint kritiką, nuolat norisi paklausti tų kurie kritikuoja: o kokia gi alternatyva?.. Keista, bet dažniausiai atsakymo nebūna jokio, žodžiu, kritika dėl kritikos (gal kad save pateisint ?..) Alternatyva dažniausiai atrodo taip: слухай сюды, Мыкола, žodžiu, kas maždaug reiškia “lyšnų klausimų neuždavinėk, nesuk galvos, bet klausyk manęs”. Suprask, žmogelis nori pasakyt, kad tik jo reik klausyt, nes tik jis vertas, kad Dievas su juo kalbėtų, tik jam apreikšta visa tiesa, o ne visokiems ten parmazonams… Tikslas dažniausiai visuomet tas pats- turėti pasekėjų, o tam, kad tai pasiekti, reikia vogti “avis”, nes auginti savas avis- кишка тонка… Ir šitokia situacija kartojasi tūkstančius kartų, šimtus metų… Oбрыдло

Jono 10: 1- 15

“Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.
O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas.
Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.
Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.
O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso”.
Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.
Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš – avių vartai.
Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.
Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.
Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.
Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.
O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.
Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.
Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.

Advertisements