Žymės

, , ,

Kvailiui viskas aišku. Dažniausiai jis žino atsakymus į visus klausimus. Tuo tarpu tam, kuriam Dievas suteikė nors kažkiek sveiko mąstymo, klausimų devynios loupegalybės, o atsakymų- ne tiek jau daug…
Pamaniau, tai kad žmogus yra tikintis, nesuteikia jokios teisės nieko nemąstyti, nieko neieškoti, neklausinėti, netyrinėti ir pan. Abejoti taip pat. Kvailys neabejoja. Jis beria atsakymus kaip kokius žirnius, nei kiek nedvejodamas dėl to, ką teigia. Kartais net putos jam eina iš burnos- taip stipriai jis viską žino 🙂
Išmintingas žmogus žymiai atsargesnis, apmąsto kiekvieną naują atrastą dalyką, neskubėdamas dėl išvadų. Kvailys gi nieko nelaukia: razdva ir pateikia naują teoriją. Išmintingas žmogus galvoja apie tai, kas bus rytoj, o kvailys temąsto apie tai, kaip šiandien geriau sublizgėti ir pasirodyti visažiniu.
Tikėti Dievu nereiškia neuždavinėti klausimų. Kvailys gi tingi uždavinėti klausimus, šia tema jis jau viską žino. Žino, kad Dievo nėra. Kodėl nėra? Todėl, kad jis tai “žino” 🙂 Na ir kaip gi nekildinsi tokių “proto galiūnų” iš įvairių specįstaigų?.. 🙂
Kabėdamas ant kryžiaus šalia nukryžiuoto Jėzaus, vienas iš nusikaltėlių suabejojo savo gyvenimo teisumu ir aplamai, savo požiūriu į gyvenimą- ir iš Jėzaus gavo pažadą. Kitas gi nusikaltėlis pasirinko būti visažiniu, šaipydamasis iš Kristaus. Kas toliau atsitiko su juo amžinybėje, niekas nežino.

Advertisements