Žymos

, ,

Žiūrėjome šį filmą. Sujaudino… Tokia tarytum pamokanti istorija: nesigėdyk savo artimo, ypač to, kuris dėl tavęs yra daug padaręs. O jei netgi ir nepadaręs,film-reel-series jei netgi ir kaltas prieš tave (parodykit katras čia yra be kaltės…), vis tiek, nesigėdyk bent jau dėl to, kad jis- tavo artimas… Kažkiek tolimai primena šias Biblijos eilutes:

Morkaus 8: 38

Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais”.

Šiaip jau pagarba artimui, ypatingai tėvams, šiais laikais vis labiau tampa retenybe. Žiūrėdamas filmą, su apgailestavimu prisiminiau, kad savo laiku taip pat nusidėjau šioje vietoje, kadangi buvo keletas gyvenimo epizodų, kai gėdijausi savo motinos… Yra puiku, kad kuriami tokie filmai, kurie iškelia į paviršių įvairiausius žiūrovo širdies slėpinius, tuo pačiu, tyliai skatindami savotiškai atgailai.
Ilgą laiką su žmona žiūrėdavome beveik vien tik tarybinių laikų filmus, kurių dauguma yra tikrai geri. Bet, štai, po truputį daromės šiuolaikiški… 🙂 Iš esmės, man nėra svarbu, kokio laikotarpio yra filmas, svarbiau siužetas, nors kartais kai kurie nustemba, kai pasakau, kad žiūriu daug tarybinių senienų. Ką jau padarysi, iš tiesų nesu modernizmo mėgėjas 🙂

Reklama