Žymos

,

Žiūrėjom šiandie filmą, toks kaip ir komedija. Jame nuskambėjo tokia frazė: “…na, aš tikiu Dievu… na, bet netikiu, kad Jis egzistuoja…“
Pamaniau, nieko sau paranoja… 🙂 Va čia tai bent “tikejimas“: tikiu, bet netikiu… blank-paperKlausimas, koks tolkas tikėti kažkuo, kuo netiki? Koks tolkas tada aplamai vadinti save tikinčiuoju?
Vienžo, komedija ir yra komedija, ką iš jos paimsi. Kita vertus, šita frazė labai gerai apibūdina daugelio žmonių “tikėjimą“. Tikėjimas išreiškiamas tik žodžiais, bet darbais išreiškiamas netikėjimas… “Tikiu Dievu, bet netikiu, kad Jis viską sukurė“? Vadinas, netikiu Dievu. Nes tikėti Dievu tai nėra kažkoks kultūrinis- filosofinis užsiėmimas (kaip daug kas galvoja), bet pats gyvenimas. Galima perskaityti krūvas religinės tematikos knygų (na, ne dėl to, kad tai domina, bet šiaip, kaip sakoma,“dėl bendro išsilavinimo“), bet visgi būti netikinčiu. Na, gerai, kokioje kompanijoje prie kavos (ar kažko stipriau) pademonstruos žmogelis kartą kitą savo erudiciją religinėmis temomis, na, bet tik tiek… Tokį gyvenimą net komedija nepavadinsi, nebent tragedija…

Reklama