Žymos

, , , ,

Pasitaiko taip, kad žmogus nuolat suka ratus ir, galų gale, niekur nenueina. Mes tai apibūdiname žodžiu “pasiklysti“. Dar sakoma “grybą pjauna“ arba, paprastomu, liaudiškai, tiesiog “grybauja“ 🙂 Labai kažkaip tinkamai pavadinta, labai vaizdžiai, tiesiog matai tą vaizdą: žmogus sumanė rinkti grybus, rinko rinko, užsisvajojo ir pasiklydo, žodžiu, “nugrybavo“ į šalį… 😀
Kažkaip keista, kai tai matai vykstant krikščioniškame, tarkime, pasaulyje. Dabar senior-with-booknesvarstysiu, kiek krikščioniškumo ar aplamai, bibliškumo, yra B. Hino mokyme (manyčiau, nedaug). Yra internete pilna medžiagos apie tai. Labiau stebina kitkas, o būtent nuolatinis (kiek netgi paranojiškas 🙂 ) kartojimas to pačio per tą patį. Jau tai pasakyta prieš kelis dešimtmečius (ir senų seniausiai išanalizuota, kritikuota perkritikuota…), jau išleista begalė knygų ta tema, na, galima būtų kaip ir “pakeisti plokštelę“, bet kažko nesikeičia…  Labai jau miela širdžiai (ego) ta sena plokštelė 🙂 Nekalbant jau apie tai, kad daug šių dalykų seniai virto savotišku kultu, netgi iki galo nesuvokiant, kas gi ten turima omenyje tose begalinėse teorijose- hermeneutikose- byle naujovė, byle avangardas, byle protingai skamba, byle sukelia šūmą

Reklama