Žymės

, , ,

Kai girdžiu, kad tikintis žmogus kategoriškai teigia, jog jis atseit nebijąs mirties, mane tai visuomet stebina. Nes aš bijau… Pasakysite, “o kaip gi tavo tikėjimas leatherKristumi, negi jis susvyravo?” Ne, niekas nesvyruoja, viskas savo vietoje, tiesiog negaliu pakęsti “kamsamolskiškos” pseudokrikščionybės, kaip kokia “Ruskoje radio” nuolat “kalančios” tą savo “vsio budet chorošo!”. Argi Dievas nemaloningas? Maloningas. Ar negailestingas? Gailestingas. Bet pala, ne mes tai sprendžiame, tai yra vien Jo prerogatyva… Pačiam sau prisigalvoti, kad “Dievas atseit bus man maloningas ir gailestingas”(ir dar sukurti įvairių paaiškinimų “nes”ir “todėl, kad…”) ir tuo bandyti save raminti- na, tuščias reikalas, naivumas. Dievas pats sprendžia ko pasigailėti ir kam būti maloningam, nei vienas iš mūsų negalime įtakoti Dievo sprendimų. Ar Dievas nėra teisingas? Teisingas. Bet nepamirškime, kad Dievo teisingumas turi du galus: tai nėra tik išteisinimas, tačiau ir pasmerkimas amžinai pražūčiai. Kai Dievas nusprendžia pasmerkti, o ne išteisinti, Jis taip pat yra teisingas. Visi mes vieną dieną stovėsime Dievo akivaizdoje: tikintys ar netikintys, neturi reikšmės. Kartais pagalvoju apie šią akimirką… Ką pasakyčiau tuomet Dievui? Matyt nelabai ką turėčiau pasakyt, nes Jis ir pats viską apie mane žino. Na, galbūt pasakyčiau taip: “Tu viską žinai apie mane, dabar tai jau tikrai esu Tavo rankose, spręsk pats ką su manim daryti, priimsiu bet kurį Tavo sprendimą…” Viską ką mes galime, tai viltis Jo malone… Tačiau, turėdami šią viltį, turime sau nuolat priminti, kad ši viltis niekaip neįtakoja Dievo sprendimų kas dėl mūsų likimo amžinybėje… Taip, tikiu, kad Kristaus auka yra pakankama išpirka už visas mano nuodėmes, tačiau… šis mano tikėjimas nėra bilietas į dangaus karalystę. Bilietas yra Asmuo. Pernelyg dažnai krikščionys savo tikėjimą Kristumi naudoja kaip kokią varganą “konktramarkę” į kinoteatrą ar klubą. Dangaus karalystė- ne klubas, ten su “kontramarkėm” nepateksi. Ir viską sprendžia pats Dievas.

Advertisements