Žymos

, ,

Ale priviso visokių “kovotojų“ už “teises“… Kažkokia durna mada: kožnas kanapis pylipukas gali išlysti iš kanapių ir grūmoti briuseliais ar dar kuo nors. Kitąkartbali-vistas gal ir reikia ten kažką kovoti, bet dažniausiai, manau, tai tėra tik šio laikmečio kvaila mada.
Žiūrint iš mano varpinės, kartais gal kaip tik reikia nuleisti ginklus ir atsisakyti įvairiausių pretenzijų. O kalbant plačiau, galbūt kartais žymiai vertingiau yra atsisakyti netgi to, kas mums priklauso, “paloženo“, nesiekti žūtbūtinio mūsų poreikių (netgi teisėtų) patenkinimo, reikalui esant net pakentėti trumpesnį ar ilgesnį laiką arba ir išvis atsisakyti kažko (gal netgi ir to, kas mums patinka)…

Kartais mintyse iškyla šie apaštalo Pauliaus žodžiai:

Filipiečiams 2: 4- 9

… ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.
Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus,
kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu,
bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones.
Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų …

Reklama