Žymės

, , , , , ,

Norvegija. Vaikai. Tėvų ašaros. Viskas paniatna… Nenorėčiau atsidurti tų tėvų vietoje. Jokie tėvai nenorėtų.
Kas nepaniatna, tai keli momentai. Suprantama, kad žmonės ten- ne iš gero gyvenimogrubby-girl vyksta. Bet, sakau, prieš važiuojant, gal verta pasidomėti tenykščiais įstatymais, ir kartu pasvarstyti, ar sugebėsi ten gyventi jų įstatymų rėmuose. Tskant, kad vėliau nereikėtų lieti ašarų…
Kitas momentas, mūsiškių arogantiškas elgesys: ai mol, viskas bus čikipiki, o jei ką, parodysim jiems nagus… Norvegai matę tų nagų,  nepagąsdinsi jų rėmavais kavianskais braliukais… 🙂 Jo, sutinku, norvegų tarnybos daug kur perlenkia ir daro neadekvačius sprendimus, bet ar tą patį negalima pasakyti ir apie emigrantus? Ką, negi sunku vaiką aprengti taip, kad darželyje ar mokykloje jį galėtų išvesti į lauką bet kokiu oru? O emigrantų elgesys bendraujant su vaikų tarnyba? Pakeltas tonas ir pan. Suprantu, nervai nelaiko, bet jei tau rūpi tavo paties vaikas, tai gal verta nervus apraminti?..
Beje, apie norvegus. Toks jausmas, kad jie įsivaizduoja sukūrę tobulos visuomenės modelį, ypač jei kalbama apie vaikų auklėjimą. Na, bet istorijoje yra daug pavyzdžių, kai po susireikšminimo ir pasiaukštinimo vėliau seka pažeminimo ir žlugimo laikotarpis… Manau, čia tik laiko klausimas.
Pasakyčiau, žmonės neretai važiuoja iš inercijos, nelabai domis kaip ten kas ir pan. Mano galva, jei matai, kad nesugebėsi įsirėminti į norvegišką gyvenimo stailą, tai ir nevažiuok ten su šeima… Pirma kelis kartus pamatuok, o nukirpti zavsegda suspėsi 🙂

Reklama