Žymos

, , , ,

Atsitiktinai sužinojau, kad buvusi pornofilmų aktorė Nadia Styles pernai vėl sugrįžo prie savo “amato“. 2009- aisiais ji paliko šį nešvarų “verslą“, kiek suprantu, padedama kitos expornoaktorės Shelley Lubben, kurios įkurta organizacija padeda tiems, kas yrapig įklimpę į pornoverslo priklausomybę. Kas be ko, svarbiausias faktorius yra paties žmogaus noras atsikratyti priklausomybės, be jo neįmanoma sulaukti teigiamų rezultatų. Ne kitaip, manau, yra ir su N. Styles. Na taip, visko pasitaiko, kiekvienas turi savo silpnybių. Tiek kad keistai nuskamba šios moters argumentai, kodėl ji vėl sugrįžo prie “kiaulių lovio“. Anot jos, atseit, ji turėjusi kažkokių psichologinių problemų, todėl palikusi porno, o mat dabar (taip galima suprasti), ji problemas išsprendė ir todėl come back… Dar ji komentuoja, kad porno, kaip reiškinio, ji niekada nelaikė blogiu, tad jos išėjimas iš jo tebuvo kova su asmeninio pobūdžio psichologinėmis problemomis, o ne su porno. Žodžiu, keistai skamba. Šiaip jau, asmeniškai visuomet maniau, kad toks reiškinys kaip priklausomybė nuo pornografijos ir įrodo psichologinių problemų buvimą, tad N. Styles “paaiškinimas“ skamba, švelniai pasakius, labai neadekvačiai…
Bet, kaip dažnai ir būna, yra ir kita “medalio pusė“. Žmonių elgesys su mumis, su aplinkiniais, jų intencijos, viskas yra svarbu. Paanalizavus Sh. Lubben elgesį (tarpais toks, kuris krikščionims net nedera), taip pat jos įkurtos organizacijos metodiką (na, tiek kiek įmanoma atrasti internete, pvz., kad ir štai čia), pradeda ryškėti galima priežastis (galbūt viena iš priežasčių), kodėl N. Styles paliko Lubben organizaciją ir grįžo prie “seno“. Ogi viskas paprasta. Žmogus, matydamas veidmainystę, nusivilia tuo ką mato. Toks jausmas, kad Sh. Lubben vieną priklausomybę pakeitė kita: anksčiau buvusi priklausoma nuo porno, dabar (galimai) priklausoma nuo žmonių dėmesio, nuo asmeninio susireikšminimo, nuo ambicijų, nuo liguisto noro žūtbūt būti pripažintai ir pan. Tai irgi yra savotiškas sugrįžimas prie “kiaulių lovio“. Tad nenuostabu, kad ją palieka jos bendražygiai. Tiek kad yra nemaža problema: tie, kurie yra viduje stipresni, turi jėgų pasilikti prie tikėjimo Dievu, nepaisant to, kad nekurios ryškios asmenybės nukrypsta nuo šio kelio, o va tie, tarkime silpnesni, nusivylę pasirenka sugrįžti prie nuodėmingo gyvenimo būdo… Čia vėlgi išryškėja vienas svarbus momentas. Turintieji autoritetą neišvengiamai daro įtaką aplinkiniams: arba teigiamą, arba neigiamą. Galima turėti labai puikias idėjas, labai puikų “verslo planą“, bet viskas gali sužlugti tik dėl to, kad lyderis nesugeba suvaldyti savo ego… Kiekvienas krikščionis reprezentuoja Kristų, nekalbant jau apie tuos, kurie turi autoritetą. Regis, kai kurie tai pamiršta ir “atsipalaiduoja“…

Reklama