Žymos

, , , ,

Buvom svečiuose vienam gimdienyje. Vaizdzialis: sėdim prie stalo, biški užvalgėm šalto, laukiam karšto ir tingiai kramsnojam šalto dabafkes, bendraujam… overweightŠeimininkų sūnus, vidutinio amžiaus, su mumis nevalgė, vėliau atsliūkino iš kito kambario. Atėjo ne tuščiom rankom, su didele lėkšte, į kurią susivertė bemaž viską kas buvo ant stalo. Niekas neprotestuoja (nebent dūšioj 🙂 ), visi jį pažįsta, kad jis jau toks yra, jei ko užsinori, į nieką dėmesio nekreipia. Pabandyk jam tarti žodį, būsi apšauktas žadyna :). Kramsnodamas tyliai pamąsčiau sau: visgi pačiu laiku pradėjom valgyti šaltą, dar spėjom… 😀 Įtariu, visi kiti mastė irgi panašia linkme… 🙂
Vos ant stalo pasirodė karštas, vėl atvarė tas bičas su lėkšte, jau galvojau, apiatj pogromas :), bet žvilgtelėjęs į jo lėkštę, nurimau: jo lėkštė lūžo nuo karšto, o pats puodas, kuriame buvo patiekalas, kažkur iki pusės nuvalgytas. Matyt bičas virtuvėj “žvejojo“ 🙂 . O puodas labai net nemažas… Sėdi, čepsi, atsirūgsta… Ir vėl grūda. Ir tegu grūda. Kol jis kemša, ir mes turim šansą irgi pavalgyt. Dar pamąsčiau: ir kur jam telpa šitiek?.. Ir taip jau į kalaboką panašus 🙂 …
Oi bėda, kai tėvams nepavyksta išauklėti vaiko… Tuomet senatvėje jis jiems yra gėda…

Reklama