Žymės

, , , , , , ,

Nežinia dėl kokių priežasčių nekurie žmonės visiškai nesidomi arba labai menkai domisi tuo ką teigia, kuo tiki ir pan. Atrodytų, tokius žmones labiausiai dominafountain-pen pademonstruoti savo tariamą erudiciją, išsakyti kažkokius atskirus teiginius (labiau deklaracijų forma), bet kai jų paprašome argumentuoti tai ką kalba, pagrįsti faktais, o ne dagatkėmis, motyvuoti savo pasisakymo priežastį, tokie žmonės dažniausiai arba įsižeidžia tuo, kad jų klausiame (mat mano, kad jų teiginiai nereikalauja klausimų ir abejonių), arba demonstratyviai nutraukia mūsų klausimus. Tuomet belieka manyti, kad ta tema jie kalbėti  nei pasiruošę, nei, greičiausiai, ką nors ta tema nusimano, tikėtina, visa ką jie gali ir moka- tik deklaruoti.
Tenka su žmonėmis kartais padiskutuoti Rusijos- Ukrainos tematika. Ir čia skirtingai būna: vieni žmonės gana rimtai argumentuoja, kiti, kaip minėjau, pajutę kitokį nei jų požiūrį, tuojau pat aklinai užsidaro, atsisakydami bet kokios diskusijos. Iš kitos pusės, tai gal ir nėra blogai, nes, tskant, geriau tegu šneka tie, kas nusimano, nei blevyzgoja tie, kurie kažkur kažką girdėjo viena ausim (dargi ir iš neaiškių šaltinių)…
Beje, dar dėl Rusijos. Pastebėjau tam tikrą tendenciją, kad ginantys Rusijos dabartinę politiką yra linkę neigti ar sumenkinti Rusijos bei Sovietų nusikaltimus. Anot jų, dabar kalti vien amerikancai ir pan., o kare buvo kalti vokiečiai, o kad sovietai nužudė kelis milijonus nekaltų žmonių, okupavo ne vieną šalį, tai čia niekis (beveik gėris)… Labai pavojinga tendencija: matyti svetimus nusikaltimus bei “nepastebėti” arba net neigti savo nusikaltimus. Tokie neadekvačiai mąstantys žmonės dažniausiai užsikemša ausis, kai jų paklausi apie tai, kaip Vokietija ir Sovietai išsprendė karo nusikaltimų klausimus. Jie nenori nieko girdėti apie tai, kad Vokietija savo nusikaltėlius baudė (dažniausiai mirtimi), o Sovietai savo nusikaltėlius laikydavo didvyriais… Vokiškas Niurnbergas buvo, pasigedome sovietinio Niurnbergo… Vokietija gėdijosi savo nusikaltimų, Sovietai jais girdavosi (rusai tuo giriasi ir šiais laikais)… Vokiečiai garbingai susitvarkė su savo istorijos juodomis dėmėmis, rusai savo dėmes vadina garbe ir pergale bei labai niršta, kai kas nors jų pasididžiavimą įvardina kaip sunkų nusikaltimą žmoniškumui… Kokie skirtingi požūriai…

Reklama