Žymos

, , , ,

Bažnyčia seniai prarado savo autoritetą. Viduramžiais ar gal net dar anksčiau. Vėlesniais amžiais krizė vis gilėjo, senas nuodėmes keitė naujos, vis rafinuotesnės, susidarėspring-scene-in-switzerland ydingas įprotis jas pateisinti bei įvairiais būdais slėpti. Tiesa, tą totalitarinę struktūrą vargu ar galima vadinti Bažnyčia… Joje esantys ir šiandien neretai vargu ar supranta kame jie yra bei kas gi yra ir kokia turėtų būti Kristaus Bažnyčia, kuriai jie manosi priklausą. Vargas tam, kuris būdamas nuogas, manosi apsirėdęs geriausių dizainerių drabužiais… Jau žymiai garbingiau yra raudonuoti iš gėdos. Samsonas irgi laikė save nenugalimu švarcenegeriu, bet kartą atėjo ta diena, kai jis realiai pamatė, kad nėra superdidvyris… Na, bet jei kas nemato savo gėdos, tai nemato ir reikalo jausti nepatogumo dėl savo poelgių. Puikybės ir išdidumo (geriausiai čia gal tinka rusiška sąvoka “гордыня“) apakinta sąžinė jau neturi ką pasakyti… Ir tada ateina Dievas (ne Kindziulis 🙂 ) ir pasako Savo griežtą STOP… Ir  tuomet viskas vėl atsistoja į savo vietas: kas buvo užsiropštęs į aukštą kalną ir ten manėsi saugiai gyvensiąs iki pat smerties (po savęs palikdamas virtinę piktų darbų ir minias nuskriaustų žmonių), tas skaudžiai numetamas žemyn su garsiu trenksmu; tas, kas jautėsi esąs pažemintas, visų nuostabai išaukštinamas. Ir ką pasakysime Dievui dėl viso to?…
Ateis teisybės atstatymo diena…

Reklama