Žymės

, , , ,

Pagalvojau, visgi daug žmonių jau atpratę nuo natūralaus maisto, jei ir paragauja, tai dažniausiai dėl neįprasto skonio natūralus maistas jiems yra netgi nepriimtinas. Vieną kitą kartą churrascoparagaut dar gali, tačiau prisipažįsta, kad kasdien tokio valgyti negalėtų.
Panašiai, va ir mūsų dukra. Tiesa, naminiai kiaušiniai jai patinka, nes esam auginę dedekles. Bet va pabandyk jai įsiūlyti kaimiško naminio sviesto iš grietinėlės, arba, daleiskim, namuose pagaminto kepenėlių pašteto- sakys, fuuuui, nevalgysiu… Sako, duok parduotuvinio sviesto, ir pašteto taipogi. Na, žinant, kad parduotuvėse tikrų dešrų, arba ir tų pačių paštetų, nebūna, o patys mes kaime apsigyvensim nebent kai į pensiją išeisim 🙂 , tai gatavų mėsos produktų parduotuvėse perkame retai, dažniausiai gaminamės kažką patys iš mėsos. Neseniai papjovėm vištas, dedeklių mėsa, tiesa, kietoka, ne kožniems dantims, tskant… 🙂 Dukra valgyt kategoriškai atsisakė, na, sako, savo draugių nevalgau 🙂 , tai nevertėm, nenori- nevalgyk. Man tai cool mėsytė, su pardine nepalyginsi, riebalai tik teka… 😀 O jau sriubos skanumas…
Kita vertus, jei šiek tiek pakeisti temą. Kiek tikinčių žmonių yra skaitę (ir rimtai studijavę) Bibliją? Iš tų kurie sekmadieniais lankosi bažnyčiose (tarkime, tradicinėse). Biblija- natūralus produktas. Na, tarkim, sąlyginai jei taip pavadinus…
Atsakymas, manyčiau būtų: mažuma. Nes daug metų jie maitinasi tuo, ką jiems „parduotuvė“ (bažnyčia) numeta. Atėjai, stok sėsk, vėl stok sėsk, pažiovavai, kunigas atbumba tekstą, jį pabaigdamas seniai nusibodusia ir nieko nepasakančia fraze „girdėjote Viešpaties žodį“, palakstydamas su klapčiukais pirmyn atgal, išdalina vafliukus su vynuogių sultim… Na, ir pagaliau galima eiti namo prie pasiilgtų kompiuterių, alaus, krepšinio ir akropolių… Dabar, jei kas bandytų tokio pareigingo (jo nuomone) tikinčiojo paklausti apie Biblijos skaitymą, neabejotinai būtų nesuprastas ir palaikytas marsiečiu. Čia geriausiu atveju. O blogiausiu- būtų įšventintas apaštalu, t.y., būtų pasiųstas. Ne į misiją, o… Na, patys žinot, kur… Nes tokiems nereikia natūralių dalykų. Nereikia visų pirma todėl, kad jie jų nėra ragavę, o jei ir paragautų, pasakytų „kas gali šitokį mėšlą valgyti?..“ Nes jiems patinka „chemija“, patinka gyventi nieko nesiekiant, be jokios atsakomybės, neįsitempus, atsipūtus (kaip jie tai vadina)… Tiesiog jau tokia kategorija žmonių, kuriems patinka plaukti paviršiumi, neįsigilinant į reikalo esmę. Būti kaip visi… Pasitenkinant nenatūraliais dalykais. Prisitaikyti… Lankyti bažnyčią kažkokiais pašaliniais sumetimais, o ne tam, kad maitinti dvasią. Nemąstyti apie tai, kad nesame vien tik kūnas- kad kūnas turi savo poreikius, o mūsų dvasia- savo… Nemaitinti dvasios… Visa kas nemaitinama, nepuoselėjama, tuo nesirūpinama- miršta…

Advertisements