Žymės

, , , , , ,

Bemąstydamas apie naująsias planuojamas Darbo kodekso pataisas, pradžioje kiek nerimavau, turbūt, kaip ir dauguma darbo žmonių. Sąmoningai vartoju terminą “darbo žmonės”, construction-workersman jis yra labai net priimtinas ir visai nekvepia jokiu komunizmu. Tiesiog faktas lieka faktu. Žmogus ir darbas- neatsiejami dalykai. Ir jokios politikos čia nereikia kišti.
Taigi, tos planuojamos pataisos (kaip žinome, naudingos labiau darbdaviams, nei dirbantiesiems), netgi jei jos ir bus įteisintos, IMHO, darbdavių džiaugsmas, galima įtarti, nebus labai ilgas. Nes, ačiū Dievui, veiksmo ir atoveiksmio dėsnis dar galioja. Ir ilgai dar galios. Tiesą pasakius, amžinai… Nuskriaudęs kažką, gali tik laikinai pasijusti “krūtiaku” ir padėties šeimininku, naiviai manydamas, kad atpildo nesulauksi. Tiesa, kai kurie “krūtiakai” atpildo taip ir nesulaukia (žemiškame gyvenime), ir tokia jų “sėkmė” įkvepia kitus panašiems “žygiams”, tačiau atoveiksmis juos visgi pasiekia, tegu ir vėliau. Kadangi nuosprendis už piktus darbus ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys yra visiškai atsidavę daryti pikta (Ekleziasto 8:11).
Dar pridėsiu, kad bent jau man asmeniškai įspūdis toks, kad naująsias įstatymo pataisas kūrė labiau teoretikai ir jevrasajūzo “šakalėliai”, o ne gyvenimo patirties ir išminties įgyję žmonės. Tipo, truks pliš, bet Briuselio (kaip kokio tūlo Iljičiaus ar partijos) priesakus įvykdysim, nepaisant žmonių protesto, ir (būtinai) 300 proc… Žinant lietuvių liguistą polinkį į “pionierišką “uolumą (matyt, išsivysčiusį dėl pastovaus nesaugumo), t.y., kai mūsiškiai įvairius tiek Maskvos (praeityje), tiek jevrasajūzo potvarkius vykdo pagal principą “reikia nereikia, bet padarysim- ir dar gi su dideliu kaupu”, “malonių” naujovių sulauksime dar ne kartą, ir ne tik Darbo kodekse… Bet, kaip žinome, yra didelis skirtumas tarp “košės privirimo” ir jos “srėbimo”. Košės “prisivirti” gali bet kas, o va “srėbti” ką “privirei”, ne visi nori… Bet tenka “srėbti”, ir vėliau niekas neklausia, nori ar nenori tą daryti.
Tegu sau teoretikai ir toliau gamina “kosminius makaronus”… Kaip žinome, dalis žmonių, “prisivirę košės” (ir jos “prisrėbę”), tampa nuo to tik išmintingesni, na, o kitai daliai nors kuolą ant galvos tąšyk- jie vis tiek elgsis taip pat… Visai gali būti, kad karalius Saliamonas savo patarlėse turėjo omenyje būtent pastarąją žmonių kategoriją 🙂 : …tu sakysi: “Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu”. (Patarlių 23: 34- 35)

Reklama