Žymės

, ,

hands„Mano supratimu, šventasis- toks žmogus, kuris nepadorioje visuomenėje sugeba išlaikyti padorumą“

Rašytojas Kurtas Vonegutas

Spalvinga ir prieštaringa šio žmogaus asmenybė. Save identifikavęs kaip ateistą, visgi nebuvo tipišku ateistu. Kurto protestas veikiau buvo nukreiptas ne į Dievą, o į organizuotą, korumpuotą, savanaudišką, beširdę bei politizuotą religiją, kurioje nėra atjautos ir meilės artimui. Akivaizdu, kad jis ieškojo Dievo, tačiau paieškoms stipriai trukdė tas aiškiai matomas neatitikimas tarp Kristaus mokymo ir oficialios bažnytinės institucijos bei dvasininkijos veidmainystė. Kai kurios rašytojo mintys verčia abejoti jo ateizmo tvirtumu. Akivaizdu, kad ateistas jis buvo labiau išoriškai, jis blaškėsi, galbūt norėjo tikėti (galbūt ir tikėjo, tik savotiškai), o jo įsitikinimai laikėsi labiau ant įsižeidimo dėl neteisybės pamato. Likus vienierems metams iki mirties, viename savo straipsnyje jis rašė:

If I should ever die, God forbid, let this be my epitaph:

THE ONLY PROOF HE NEEDED
FOR THE EXISTENCE OF GOD
WAS MUSIC

Jei vieną dieną turėsiu mirti, te ant mano antkapio būna užrašyta šitaip:

Vienintelis (ir pakankamas) Dievo egzistavimo įrodymas jam buvo muzika…

Advertisements