Žymos

, , ,

Kai pažiūriu, dukra, matomai paveldėjo iš manęs polinkį humanitariniams dalykams. Jai, panašiai kaip ir man savo laiku, visokios matematikos ir pan., sekas sunkiau, o va literatūra arba tai,multiple-choice kas siejas su kūryba, galima sakyt, kaip per sviestą. Čia jau, kiek iš patirties žinau, reikalą galima kiek pataisyti tik uporstvom i trudom, ant entuziazmo čia jau nepavarysi… Teks „kalt“, padarysi… 🙂
Kita vertus, mūsų laikais dar nebuvo dabar jau tokio įprasto diferencijavimo pagal disciplinas. Geras dalykas šiaip. Kam mūčint žmogų, jei jam, tskant, „iš aukščiau“ kitokia dovana duota?.. Sovietams, žinoma, buvo vienodai žmogus, visus varydavo pagal vieną kurpalį. Individas- vrag naroda… 🙂 Tiesa, kaip vėliau teigė nemaža dalis politologų, sociologų, Pabaltijo regionas visgi per tiek nelaisvės metų išlaikė tam tikrą savitumą, tam tikro laipsnio kitoniškumą, minties, kūrybos laisvę, palyginus su kitomis buvusiomis sovietų respublikomis, per kurias taip pat pervažiavo stalinizmo volas. Ačiū Dievui, tie laikai praėjo, nebent tik prisisapnuot gali kartais 🙂

Reklama