Žymos

, , , ,

homeworkNelengva su vaikais, maži jie ar didesni, nėra didelio skirtumo. Tik problemos skirtingos. O jų buvo ir bus…
Šiuo metu intensyviai “kovojam” su dukra. “Kovojam“, всмысле, stengiamės įdiegti joje atsakingumą (kurio mažai kol kas 🙂 ). O tai atvaro namo ir jau girdi: “tetuk, pažėk “Tamo”, kas užduota”. Patogus, žinoma, dalykas tas “Tamo”. Pradžioje kažkaip pasakinėdavau dukrai, o paskutiniu metu- нет, фигушки– tegu pati rūpinasi nusirašyti nuo lentos kas užduota namų darbų… Kaip pasiklosi, taip ir … Pakaks jau tų fitimiti mokyloj… Čia ne mano zadača- rūpintis kas užduota. Mano, kaip tėvo, zadača- tikrinti kaip vaikas atlieka (ir ar aplamai atlieka) užduotis ir, kas be ko, aiškinti, jei kas lieka neaišku. Pasakyčiau, sunku balansuoti tarp „gaila“ ir tarp „надо, Федя, надо…“ Nekart graužiausi, kad gal reikia švelniau, negi dabar sunku vaikui pasakyt kas užduota ir pan. Bet kažkaip matau, kitaip nieko nebus, dukra, matau tik “tralivali, tetukas pasakys… tetukas tą, tetukas aną…” Žodžiu, reik išgyvendint iš dukros galvos tą „tetuką-visažinį“ 😀 … Sunkus mokslas ta atsakomybė, sunkiai sekas mūsiškei jį krimsti, ne vieną kartą teko ar tai savaitgaly, ar tai taip paprastom dienom papildomai sėdėt ir atlikinėti nedadielkas. Kartais pamisliju, gal (kaip tetukas 🙂 ) ir esu kiek per griežtas, na, bet kitaip negaliu (ir musiet kitaip ir neįmanoma)…
Dar ką pastebėjau, kad būtinas nuoseklumas. Jei jau injungei griežtą “politiką”, tai jokiu būdu negalima “atleisti vadžių”, nes tikrai bus “palaida bala”. Vaikas iškart zamiečiajet, kad tėvai nenuoseklūs, vienądien taip, kitądien kitaip, ir jau tada psio, суши вёсла

Reklama