Žymos

, , , ,

Paradoksas. Kai kurių žmonių, turinčių pažinimą, miela klausytis ir su jais diskutuoti. Tokios diskusijos statydina, dvelkia kitos (bei kitokios) asmenybės priėmimu, pripažinimu, jos life-after-the-soviet-unionpasižymi pagarba kitaip mąstančiam, netgi jei pašnekovas yra visiškai kitokios nuomonės apie skirtingus gyvenimo aspektus.
Kita pusė yra tie, kurie (lyg ir) turi pažinimą (beje, dažniausiai ši kategorija žmonių tuo labai giriasi tinkama ir netinkama proga), tačiau neturi valios to pažinimo tinkamai panaudoti. Pažinimas be valios ir susivaldymo- yra tuščias reikalas.
Dar kita kategorija- šarikovai ir švonderiai. Tų tai nereikia pristatinėti, mes juos matome dažnai (kartais netgi veidrodyje 🙂 )… Su jais jokia konstruktyvi diskusija neįmanoma, nes jie jau iš anksto “viską geriau žino, skaitė, girdėjo ar kažkas jiems pasakė”. Šių kategorijų žmonės yra 100 procentiniai kvailiai (tiesiogine, o ne įžeidžiančia prasme), kaip ir Bulgakovo kūrinio veikėjai, žmonės be savo nuomonės, pozicijos, giliau neanalizuojantys jiems siūlomų idėjų. Jie pavojingi tuo, kad lengvai manipuliuojami ir valdomi (labiau šarikovai), o jei tokių yra daug, tai šis “ginklas” yra pavojingesnis net už branduolinį… Prie Sovietų dauguma mūsų buvome šarikovai arba švonderiai (kai kas ir abu kartu 🙂 )… Pasakyčiau, visa sovietų valdžia laikėsi ant švonderių ir šarikovų tarpusavio santykių pamato. Ypatingai skystas pamatas. Dabartinėje Rusijoje tokių veikėjų dar daug gyvena… Ir mūsuose kažkiek yra. Putino “ginklai”… Tiesa, labiau išpopuliarėjo kitas jų vardas „vatnikai“ 🙂 …

 

…Швондер и есть самый главный дурак. Он не понимает, что Шариков для него еще более грозная опасность, чем для меня… если кто-то, в свою очередь, натравит Шарикова на самого Швондера, то от него останутся только рожки да ножки…

 

Iš   М. Булгаков “Собачье сердце”.

Reklama