Žymės

, , ,

Išmintis būna įvairi. Ir kiekviena iš jų turi paskirtį. Viena išmintis, pvz., skirta bohemiškiems pašnekesiams prie kavos, pasakyčiau, gana nepiktybinė. Ji kartais naudojama užpildyti pauzėm pokalbiuose, nors dažniausiai jos pagalba tiesiog siekiama būti “kaip visi”. reading-on-the-grassMaždaug “visi susisirinkę čia yra “nepėsti”, tad jei toks ir nesi, būtina kažkaip neišsiduoti”. Dažnokai ši išmintis- pasigyrimas perskaityta vienokia ar anokia populiaria knyga (būtinai по последнему писку моды), iš šen bei ten išrankioti įžymių žmonių posakiai, jų kūrybos nuotrupos, tam tikros įžvalgos, analizė. Tai gali būti net ir Biblijos ištraukos ar pokalbiai neva dievota tematika, bet šių pokalbių esmė ar motyvas- anaiptol ne troškimas pažinti Dievą, bet vėlgi, ta pati garbėtroška ir pasipūtimas. Žodžiu, šiek tiek kompleksuotų žmonių “žaidimas”.
Kita išmintis skirta tam, kad padaryti įspūdį, o kartais ir “pritrenkti” pašnekovą, auditoriją savo erudicija, bei palenkti savo pusėn, žinoma, siekiant naudos sau. Manipuliacijos profesionalai naudoja būtent šią išminties rūšį, šioje srityje jie nepralenkiami. Tiesa, jų kerai nėra amžini, anksčiau ar vėliau tokių “išminčių” klausytojai praregi. Kiek liūdniau būna tiems, kas dėl šių “išminčių” guldo galvas. Stipriai apsigavusieji dar ilgai gėdijasi savo patiklaus naivumo, o kartais pasitaiko, kad ir skaičiuoja tam tikrus patirtus nuostolius…
Tačiau yra išminties rūšis, kuri yra, na, iš pirmo žvilgsnio, yra kaip kokia “pilka pelytė”. Ji nei pučiasi, jei kažkame ir nusimano, nei kerštauja, jei kažkas įžeidė jos “šeimininką”, o jei, pvz., ją naudojantis asmuo užima aukštą poziciją visuomenėje, tai ši išmintis niekada neskatina tironiško elgesio. Jei ji ateina kažkam pagalbon, tai stengiasi padėti taip, kad būtų įmanoma kuo labiau “užtušuoti” save. Todėl, duodamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami… (Mato 6:2) Daugumos akimis žiūrint, tai, ko moko Kristus, yra kvaila išmintis. Bet štai koks paradoksas: šią “kvailą” išmintį labai vertina Dievas… Dažniausiai mes visiškai nesuvokiame, kiek didelė yra praraja tarp mūsų vertinimo ir tarp to kaip dalykus vertina Dievas…
Pasakyčiau, išmintis, atėjusi iš Dievo, daro mus žmonėmis. Paprastais. Ne kolonėlėmis su stiprintuvu, kuris skirtas mūsų “važnam” įvaizdžiui sustiprinti… Tiesa, dažniausiai skirtumas tarp realybės ir “pakazūchos” neiškart pasimato, tad laiks nuo laiko tenka ir apsigauti. Apsigauti yra norma… Nenormalu, bijant apsigauti, vabše nieko nedaryti…

Advertisements