Žymės

,

Jėzaus mokymo šerdis- meilė Dievui ir artimui, o ne dvasingumo demonstravimas, ne kastų sistema („paprastieji“, „pažengusieji“ ir „ypatingieji“) ir ne bandymas pasiekti „aukštumas“. marsKas to nesuvokia, automatiškai pakliūna į gnosticizmo žabangus.
Gnosticizmo esmė- savojo „aš“ sureikšminimas, dvasingumo ieškojimas pačiame savyje, tikėjimas „paslėptomis galiomis“, neva esančiomis mūsų viduje, kurias „išlaisvinus“, atsiveria „akys kaktoje“. „Paprastiesiems“ tai, žinoma, nepasiekiama, tik „ypatingiesiems“. Tai būdinga daugumai rytietiškos kilmės religijų.
Krikščioniško dvasingumo esmė- meilė Dievui. O tos meilės Dievui išraiška- meilė artimui. Šis dvasingumas yra ir visuomet bus praktiškas.
Taigi, susipriešinimas. Dvi kardinaliai priešingos kryptys. Visi bandymai „sumiksuoti“ jas pagimdo ne ką kitą, o gnosticizmą. Kai kurie yra įsitikinę, kad Jėzaus mokymą reikia „dekoruoti“, kitaip, na, jis atrodys kaip skirtas vien žvejams ir muitininkams. Na, reikia gi kažkokių fejerverkų bent prigalvot, kažkokių slaptų “tiesų”, pasiekiamų, neva tik išrinktiesiems, kad, na, ne taip prasčiokiškai viskas atrodytų… Deja, deja, Jėzus nėra kalėdinė eglutė, o fejerverkai, kaip gyvenimas parodo, nėra tokie jau saugūs žaisliukai… 🙂

Advertisements