Žymos

, , , , ,

the-truth-shall-make-you-freeJn. 4: 23- 24
Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.
Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje”.

Vienoje iš bažnyčios tarnavimuose skambančių giesmių yra žodžiai “Trokštu garbinti Tave dvasioj ir tiesioj“. Kaip ir analogija Jėzaus žodžių iš evangelijos pagal Joną.
Nesu teologas, tad nesigilinsiu į visokias hermeneutikas, o trumpai pasakysiu, kaip asmeniškai tai suprantu. Ką reiškia „garbinti dvasioj ir tiesoj“? Jei trumpai, dvasią šiame kontekste suprantu kaip teisingą, sveiką Žodžio (jei norite, doktrinos) supratimą, teisingą Dievo plano, Jo valios suvokimą, priėmimą. Tiesa gi šiame kontekste yra tos pirmosios dalies (dvasios) įgyvendinimas. T.y, pažodžiui, praktiškai. Pavyzdys? Na, pvz., jei kas turi supratimą apie tai, kad tik Kristuje yra gyvenimas, tai jis neturi jo (gyvenimo) ieškoti kažkur kitur, o tik ten, kur suvokia to gyvenimo buvimą. Jei matai prasmę Kristuje, tai neieškok tos prasmės „už Kristaus ribų“. Neieškok prasmės savo nuosavose Biblijos interpretacijose, pagal savo įgeidžius, nes tai visuomet bus klystkeliai.
Tokiu būdu „garbinimas dvasioje ir tiesoje“ yra įsitikinimo, žinojimo (doktrinos) ir praktinio įsitikinimo įgyvendinimo simbiozė. Taigi, dviejų dalių susijungimas. Atskirk šias dalis ir gausi tik dvi atskiras dvasinio gyvenimo praktikas. Svarbias, bet atskirai jos tėra tik dvi dalys ir nieko daugiau. Teisinga doktrina be jos praktinio įgyvendinimo yra paprasčiausia veidmainystė, na, o noras realybėje įgyvendinti Dievo planą nežinant jo arba suvokiant jį iškreiptai taip pat neatneš nieko gero. Kiekviena šių dalių atskirai neturi savyje gyvybės. Gyvybė gimsta tik jas sujungiant. Dievas noras yra matyti, kaip mes jas sujungiame į viena…

Reklama